|
|
|
Vėrinys PAKVIESTAS TRUMPAM, UžSILIKO ILGAM
Nida Å ULCIENÄ– |
2009−04−11 |
TaisyklÄ—, kad nieko nÄ—ra pastovesnio už laikinÄ…, dažnai pasirodo esanti labai teisinga. PrieÅ¡ gerÄ… deÅ¡imtį metų pakviestas atvykti į LietuvÄ… padÄ—ti kurti kariuomenÄ™ ir mums tapti NATO nare, pirmasis Lietuvos kariuomenÄ—s vadas, generolas Jonas Kronkaitis maloniai sutiko pasidalinti su mÅ«sų laikraÅ¡Äio skaitytojais mintimis apie Lietuvos kariuomenÄ™ bei visai neseniai 60-metį atÅ¡ventusio NATO ateitį.
PakvietÄ— trumpam
"Ryšys niekada nenutrūko su Lietuva, nes esu lietuvis, - pradėjo pokalbį J. Kronkaitis. - Gimiau Lietuvoje, nors didesnę gyvenimo dalį praleidau Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Vedžiau lietuvaitę - jau greitai bus penkiasdešimt metų, kai mes kartu. Lietuvybę visą laiką mūsų šeima puoselėjo - vaikai buvo auginami lietuviška dvasia".
J. Kronkaitis kartu su tėvais 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus, o 1958 m. baigė Konektikuto universitetą, kur įgijo pramonės vadybos bakalauro ir reguliariosios kariuomenės leitenanto laipsnį, kuris ir nulėmė tolimesnę karinę karjerą. Teko net du kartus dalyvauti Vietnamo kare, kur pirmą kartą buvo paskirtas JAV sausumos pajėgų Ginklų skyriaus viršininku, o antrąjį - į Oro kavalerijos diviziją, kad sukurtų brigados kovinės paramos bazę ir jai vadovautų.
1985-aisiais J. Kronkaitis išėjo į rezervą.
Prasidėjus Sąjūdžiui, 1987-1988 m. J. Kronkaitis su Latvijos ir Estijos karininkais įsteigė Baltijos institutą, manydamas, kad galės daug padėti Baltijos valstybėms. Tada dar niekas negalvojo, kad Baltijos valstybės gali būti NATO narėmis, nes jų įnašas į šį karinį Aljansą būtų labai kuklus.
Laikui bėgant buvo užmegzti ryšiai su Pentagono, Amerikos Senato pareigūnais, Atstovų rūmų žmonėmis ir sužibo viltis Lietuvai taip pat būti NATO nare.
Ä® LietuvÄ… J. Kronkaitį pakvietÄ— Laima AndrikienÄ— ir profesorius Vytautas Landsbergis. Buvo tartasi, kad generolas į LietuvÄ… atvyks tik metams, nes Amerikoje liko ir vaikai, ir Å¡eimos namai. "Mano atvykimo tikslas buvo padÄ—ti Lietuvai tapti NATO nare ir pasiekus tikslÄ… grįžti atgal į AmerikÄ…, - sakÄ— paÅ¡nekovas. - ÄŒia atvykÄ™s pamaÄiau, kad per porÄ… metų nepavyks pasiekti iÅ¡keltų tikslų - reikÄ—s daugiau laiko. 1999 m. mane pakvietÄ— tapti Lietuvos kariuomenÄ—s vadu - taip įsipareigojau dirbti Lietuvai dar penkerius metus. Po metų Lietuvai tapus NATO nare, pamaÄiau, kad to nepakanka, nes yra daug grÄ—smių ir problemų iÅ¡ vidaus, kurias reikia padÄ—ti sprÄ™sti".
Generolas 2004-2008 m. dirbo visuomeninį darbÄ…, 2006 m. buvo vienas iÅ¡ visuomeninÄ—s organizacijos "PilieÄių Santalka" įkÅ«rÄ—jų, kurios tikslas - padÄ—ti įtvirtinti Lietuvoje demokratijÄ….
"Matau, dar ir dabar nepasiekėme tikslo, kad Lietuva būtų saugi, - kalbėjo J. Kronkaitis. - Taip ir užsibuvau Lietuvoje".
Vieningos nuomonÄ—s nÄ—ra
Pastaruosius aštuonerius metus, valdant socialdemokratams ir Darbo partijai, kariuomenei, anot generolo, buvo padaryta daug žalos. Perėjimas prie profesionalios kariuomenės buvo skubotas, blogai organizuotas, todėl kariuomenę atvedė į labai blogą padėtį.
Pasak J. KronkaiÄio, nežinia, ar kas įsivaizduoja, kad, kurdami kariuomenÄ™, mes pradÄ—jome žengti atgal, o ne pirmyn. Nepasirengus, skubotai, politiniais sumetimais buvo atsisakyta Å¡auktinių kariuomenÄ—s.
Šiandien turime nesukomplektuotus batalionus, o kai komanda ne visos sudėties, ji negali treniruotis, pasirengti, koją stipriai kiša ir finansinė krizė. Visas bėdas sudėjus - nepaprastai sunki padėtis mūsų kariuomenėje.
Dabar didžiausia problema - žmogiški resursai, nes nepagalvota, nesuplanuota, kad reikia gerai parengtų, apmokytų žmonių.
"Å auktinÄ— kariuomenÄ— yra geresnÄ—. Vietname man teko tarnauti su Å¡auktinių ir profesionalų kariuomene. JautÄ—si didelis skirtumas, ypaÄ Ä¯ blogÄ…jÄ… pusÄ™ profesionalų kariuomenÄ—s atžvilgiu, - dÄ—stÄ— savo nuomonÄ™ J. Kronkaitis. - Profesionalų kariuomenÄ—je valstybÄ—s gynyba tenka žemiausio ekonominio sluoksnio žmonÄ—ms. KariuomenÄ— atsiskiria nuo visuomenÄ—s - ji tampa nesvarbi. Dauguma žmonių į kariuomenÄ™ ateina todÄ—l, kad kitur negali gauti darbo. Ä®sivaizduokite kariuomenÄ™, kuri Å¡iandien turi bÅ«ti aukÅ¡tos kvalifikacijos, bet joje tarnauja žmonÄ—s, turintys tik vidurinį ar net žemesnį iÅ¡silavinimÄ…".
Pasak generolo, į šauktinių kariuomenę ateina įvairių visuomenės sluoksnių žmonių, tarnauja ir su aukštuoju išsilavinimu jaunuoliai. Dabar pas mus, pereinant į profesionalią kariuomenę, pagal reikalavimus užtenka turėti pagrindinį išsilavinimą. Taip profesionali kariuomenė išsilavinimo lygiu tampa žemesnė už šauktinių kariuomenę. Kita problema profesionalų kariuomenėje - žmonės sensta ir nėra rotacijos. Eilinis kareivis turi būti jaunas, nes turi lakstyti su šautuvu, kulkosvaidžiu, nešioti svorius.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
