|
|
|
Vėrinys FELICIJA JAKUTYTÄ—. IR TUO VISKAS PASAKYTA
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2009−04−04 |
Savo 95-tÄ…jį gimtadienį ateinantį treÄiadienį Å¡vÄ™sianti Felicija JakutytÄ—, ta dingstimi jÄ… aplankiusiÄ… žurnalistÄ™ pasitiko su nuostaba: kÄ… dar galÄ—tų mÅ«sų laikraÅ¡Äio skaitytojams, visiems kraÅ¡tieÄiams įdomaus, jiems nežinomo iÅ¡ savo gyvenimo, iÅ¡ savo minÄių aruodo pažerti?
Prisiminimuose - jokių paslapÄių
Garbioji mokytoja teisi. Be keliolikos publikacijų, vien per pastaruosius dvideÅ¡imt metų iÅ¡spausdintų rajono žiniasklaidoje, trumpametražio filmo apie jai tekusius painaus laikmeÄio iÅ¡bandymus, dar raiÅ¡kiau yra apraÅ¡iusi ir pati. Visa, kas labiausiai įstrigo atmintyje, jos apmesta ir atausta, asmeninio gyvenimo jautriausiomis gijomis perkaiÅ¡iota 2002 metais iÅ¡leistoje knygutÄ—je "Prisiminimai apie KupiÅ¡kio kraÅ¡tÄ… ir jo žmones".
Iš tikrųjų - visko užtektinai. Bet ar jums taip nebūna: kurią nors dieną traukia prieiti prie daugybę metų lankomo šulinio ir tarsi pirmą kartą stebėtis jo paslaptingumu ir vandens kiekio pastovumu.
Užsitarnauti titulai netrikdo
PapraÅ¡iau ponios Felicijos apibÅ«dinti savo dienÄ…. Nuo rytmeÄio iki vakaro. Supratau, kad Jubiliatei patiko tokia atspirtis, nes jaunatviÅ¡kai pastebÄ—jo: " BÅ«na, jog keliuosi tik vienuoliktÄ…".
Jau daug metų F. JakutytÄ— pristatoma paÄiais garbingiausiais titulais: nusipelniusi mokytoja, valstybinÄ—s premijos už jaunosios kartos ugdymo rezultatus laureatÄ—, KupiÅ¡kio rajono garbÄ—s pilietÄ—, "Sodros" skyriaus "Superpensininkų" klubo narÄ—.
Apie kiekvienÄ… iÅ¡ tų užuominų galÄ—tų bÅ«ti atskira knygutÄ— su ta paÄia svarbiausia veikÄ—ja, žmogumi, prie kurio, kai tik yra galimybÄ—, norisi bÅ«ti arÄiau. Per ąžuoliukų sodinimÄ… iÅ¡girsti jos įtaigius paaiÅ¡kinimus, kokį poveikį vaiko elgesiui turÄ—s per talkÄ… jo pasodintas medelis. Arba - kokiomis dvasinÄ—mis galiomis turi bÅ«ti apdovanotas pedagogas, kad galÄ—tų bÅ«ti ir jaunuolio draugu, ir jį laiminanÄiÄ…ja motina.
Kiek kartų yra teiravÄ™si Jos kolegos, renginių sveÄiai ir tie patys auklÄ—tiniai: " Kaip JÅ«s pasiekÄ—te, kad žavÄ—tumÄ—te, stebintumÄ—te, jog mes ne tik Jus gerbtume, bet ir mylÄ—tume?" O Jos atsakymai kaskart netikÄ—tai labai paprasti: "AÅ¡ nieko specialiai nedariau. AÅ¡ tik atlikau paÄios prisiimtÄ… mokytojos, auklÄ—tojos pareigÄ… taip, kaip jÄ… supratau".
Paskyrimo teko laukti
Mokytoja Felicija priėjo prie senovinio rašomojo stalo ir pasakė: " Jį padarė man tėvelis. Taip pat lovą, kėdžių, spintelę. Su tokiu turtu jis nuvežė mane ir į pirmąją darbo vietą - Meilūnų pradžios mokyklą 1932 metų sausio pabaigoje."
Ji pabrėžė, jog ne vienam gali kilti klausimas, kodÄ—l tokiu neįprastu Å¡vietimo sistemoje laiku pradÄ—jo dirbti. Ir paaiÅ¡kino tuokart buvusiÄ… tvarkÄ…. 1931 metais Panevėžio mokytojų seminarijos daugelis absolventų apie bÅ«simus paskyrimus dirbti iÅ¡ anksto nežinojo. PraneÅ¡imus, kur teks mokytojauti, jos studijų draugai pradÄ—jo gauti prieÅ¡ rugsÄ—jį, o jai tokio laiÅ¡ko vis nebuvo. Net pamanydavusi, jog Äia bus pakiÅ¡Ä™s kojÄ… jos priklausymas ateitininkų kuopelei, nes tuo laikmeÄiu pastaroji organizacija veikÄ— kone slaptai, jos nariai rinkdavosi Panevėžio katedros rÅ«syje. "Taip ir nesužinojau, kas iÅ¡ mano buvusių KupiÅ¡kio vidurinÄ—s mokyklos pedagogų pasistengÄ— net ministrÄ… K.Å akenį informuoti, kad jauna specialistÄ— yra užmirÅ¡ta". Pagaliau gavusi praneÅ¡imÄ… apie įdarbinimÄ… ir ji.
Pradžia buvo nelengva
F. JakutytÄ— prisiminÄ—, jog neįsivaizdavusi, kaip jai seksis mokytojauti. Tik daug vÄ—liau suvokÄ—, jog net bÅ«ta lemtingų ženklų. Antai vežimas su visa manta ir paÄia panele mokytoja iÅ¡ namų KupiÅ¡kyje kiemo pajudÄ—jo ankstyvÄ… rytÄ…. TaÄiau prie SalamiesÄio į tÄ—velio paraginimus menkas, iÅ¡ žydo pasiskolintas arkliukas jau nereagavo. Teko pastiprinti jį Å¡io kaimo parduotuvÄ—je pirktu duonos kepalu.
Nors buvo viduržiemis, taÄiau žemÄ— visai neįšalusi, žvyrkelis klampus. Tad MeilÅ«nus, esanÄius dar keli kilometrai už Vabalninko, pasiekÄ— tik vakare. O toji varginga kelionÄ— gal net pranaÅ¡avo, jog dar nÄ— aÅ¡tuoniolikos metų neturinÄiai specialistei bus nelengva.
Neįstengdavo sudrausminti mokinių, tarp kurių buvo jau ir pusbernių. O mokytoja gal tik trejais ar dvejais metais už juos vyresnÄ—, gi Å«giu - su daugeliu mergaiÄių lygi.
TaÄiau po kelerių metų Felicija jau žinojo: nors ir keiÄiasi auklÄ—tiniai, taÄiau pedagogo įdiegta tvarka, mokykloje sukurta aura iÅ¡lieka ilgesniam laikui, negu galÄ—tume manyti.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
