Tarpusavio supratimas, nuoÅ¡irdus gerumas - mÅ«sų kasdienybÄ—je, kur viskÄ… matuojame pinigais, ko gero, naftalinu kvepianÄios sÄ…vokos. TaÄiau praÄ—jusiÄ… savaitÄ™ toks mano įsitikinimas gerokai susvyravo.
Antai gyvo bendruomeniÅ¡kumo, atjautos pavyzdys gali bÅ«ti senųjų kupiÅ¡kÄ—nų rÅ«pestis neįgaliu, neturinÄiu jokių pajamų pragyventi, kaimynu. Oponentai Å¡iuos žmones jau drįso iÅ¡vadinti naivuoliais, kuriuos neva "pijokÄ—lis" už nosies vedžioja. Akivaizdu, kad garbaus amžiaus senoliai nÄ—ra jau tokie naivuoliai, bet daug gyvenime patyrÄ™ bei geriau nei koks praÅ¡alaitis matantys Å¡alia gyvenanÄio žmogaus visas ydas ir dorybes. TaÄiau jų vertybių skalÄ—je meilÄ— savo artimui, neskirstant žmonių pagal jų socialinį statusÄ…, gyvenimo bÅ«dÄ… - ne tuÅ¡ti žodžiai. Žmogaus, koks jis bebÅ«tų, lyg Å¡uns nepaspirsi. Negalima spardyti ir Å¡unų, visi turime turÄ—ti savo vietÄ… po saule, bet mÅ«sų kasdienybÄ— jau tokia, kad šį posakį galima bÅ«tų performuluoti - Å¡uns lyg žmogaus nepaspirsi. Ir tokia formuluotÄ— jau nebeatrodo visiÅ¡ka nesÄ…monÄ—. Neretai bÅ«na taip, kad keturkojį labiau prižiÅ«rime ir juo rÅ«pinamÄ—s nei žmogumi. Antai kai kÄ… jau papiktina įprastas lietuviÅ¡kas žodynas, pavyzdžiui, kad Å¡uo nugaiÅ¡o. Jis negali nugaiÅ¡ti - tik numirti. Kai pasiklausai tokių samprotavimų, tai atrodo, kad ir gyvÅ«nų laidojimo problemų nebeturÄ—tų bÅ«ti. Imkime savo numylÄ—tinius su savimi į kapus ir viskas. Užsienio spaudoje tokių pavyzdžių pateikiama ne vienas. Pavyzdžiui, milijonierÄ— savo augintiniui suruoÅ¡Ä— praÅ¡matnias laidotuves, brangų paminklÄ… užsakÄ—, bÅ«na, kad ir savo turtus keturkojams palieka.
Apie aukÅ¡tyn kojom virstanÄias gyvenimo vertybes byloja ir bandymai prisidengus europinÄ—mis programomis mÅ«sų darželinukams brukti naujÄ… pasaulio sampratÄ…, iÅ¡trinanÄiÄ… bet kokiÄ… lytinÄ™ tapatybÄ™, propaguojanÄiÄ… homoseksualizmÄ…. Kas bus po tokių eksperimentų su žmonija - tų programų kÅ«rÄ—jams nusispjauti.
Laimė, kad dar sveiko proto ir drąsos tokioms nesąmonėms užkirsti kelią turime.
Gal turės politinės valios ir mūsų dabartinė valdžia, užsimojusi praretinti valdininkų gretas, apkarpyti jų atlyginimus, kurių dydžiai daugumai Lietuvos žmonių yra nesuvokiami.
LiÅ«dna girdÄ—ti, kaip, pavyzdžiui, bibliotekininkÄ—s, turinÄios trisdeÅ¡imties metų darbo stažą, susitaiko su tuo, jog atlyginimas gali mažėti per pusÄ™. O ta pusÄ— viso labo tik kokie 400-500 Lt. Kaip nesusitaikysi, mat kas gi jas, perkopusias 50-ties metų ribÄ…, bepriims į tarnybÄ…. Gal toks požiÅ«ris ir labai sveikas didÄ—janÄio nedarbo ir nesitraukianÄios ekonominÄ—s krizÄ—s akivaizdoje. TaÄiau nugirsta vieno iÅ¡ valstybinÄ—s įstaigos vadovo replika, kad jo atlyginimui sumažėjus iki 11 tÅ«kst. litų galima dirbti tik iÅ¡ idÄ—jos, verÄia manyti, kad diržus ne visi veržiasi vienodai ir kad kai kas nebesuvokia realios padÄ—ties, užsisÄ—dÄ—jÄ™s ant pinigų maiÅ¡o. Beje, tÄ… maiÅ¡Ä… tokiems susireikÅ¡minusiems valdininkÄ—liams pripildo juk ne kas kitas, o tie patys paprasti žmogeliai, jau dirbantys nebe iÅ¡ idÄ—jos, o dÄ—l to, kad pavalgytų.
Kas bus, jei jiems ir maistui nebeužteks?
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.