|
|
|
Vėrinys ŽIÅ«RÄ—K, KAS PO KOJOMIS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2009−03−21 |
Tokiu pamokymu neretai subaramas parpuolęs vaikas.
SenatvÄ—j žmogus irgi atidesnis kiekvienam savo žingsniui. Jo žvilgsnis žemÄ—n randa medžiagos ir pamÄ…stymams. Net nuoÅ¡irdžiam apgailestavimui, jog iÅ¡laidos miesto tvarkymo darbams, per greitai pakartotiniams, vÄ—l bÅ«sianÄios ne pagal SavivaldybÄ—s kiÅ¡enÄ™.
Po žiemos rajono sostinės šaligatvių didelių atkarpų būklė net graudulį kelia - vietoj buvusių plytelių - tik kastuvas žvyro ir cemento mišinio.
ŽmonÄ—s ir vÄ—l piktinsis kone sunykusiais pÄ—sÄiųjų pirmo tilto per KupÄ… laiptais.
Nepanašu, jog taip atsitiko dėl sniego gremžėjų per didelio uolumo. Nekokybiški tie betono gaminiai ir tiek.
Daug sykių vÄ—l piktinsimÄ—s, jog, kaip ir prieÅ¡ daugelį metų, iÅ¡nykus sniegui, pakrantÄ—se, skveruose ir pakelÄ—se iÅ¡vydom begalÄ™ piktadariÅ¡kai primÄ—tytų Å¡iukÅ¡lių. VÄ—l imsimÄ—s apsivalymo iniciatyvų. O kad taip pajÄ—gtume surengti akcijų, įkvepianÄių žmones ir labiau mÄ…styti.
…Ėjo vaikinas antradienio rytÄ… per tiltÄ… su gaivaus gÄ—rimo plastiko buteliu rankoje. Užuot jį iÅ¡metÄ™s į Äia pat stÅ«ksanÄiÄ… Å¡iukÅ¡liadėžę, pastatÄ— butelį ant užtvaros - tegul pats nuo vÄ—jo pÅ«stelÄ—jimo tekÅ¡teli į KupÄ…. Vienu svetimkÅ«niu miesto puoÅ¡menoje daugiau ar mažiau - jokio skirtumo.
Kai labiau suÅ¡ils oras, baigsis ir gavÄ—nia. Jos laikmeÄiu tradiciÅ¡kai mažiau valgome mÄ—sos ir dažniau silkÄ—s. Bet negerai darom, nes pastaruoju metu, kaip niekada anksÄiau, sveikos mitybos žinovų esam perspÄ—jami, jog per daug vartojame druskos. EsÄ… reikÄ—tų visai sÅ«dyto maisto atsisakyti. Bet iÅ¡ vieno ilgaamžio boÄiaus teko girdÄ—ti, kad jį druska apibarstyta naminÄ—s duonos riekÄ— ir stiklinaitÄ— ne paÄio Å¡viežiausio miežinio alaus labai sustiprina.
Esame įpratÄ™ vis kÄ… nors neigti. PrieÅ¡ keliolika metų iÅ¡ valgiaraÅ¡Äių buvo iÅ¡braukinÄ—jami kiauÅ¡iniai. DÄ—l jų esÄ… didinamo cholesterolio ir Velykų Å¡ventÄ—s stalas buvo pradÄ—jÄ™s klibÄ—ti. TaÄiau pastaruoju metu vÄ—l tvirtinama, jog iÅ¡ Å¡io produkto žmogaus organizmui vis dÄ—lto daugiau naudos negu žalos.
Buvo pavasarių, kai tokiu metu vien apie lauko darbus kaimieÄiai Å¡nekÄ—jo. Vieno balandžio viduryje Naivių kraÅ¡to žmonÄ—s jau buvo vasarojų pasÄ—jÄ™.
Šiemet žemelė bunda pamažėl, sakytum, senoviškai, ko gero, panašiai kaip ir prieš šimtą, o gal ir prieš tūkstantį metų.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
