Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VISKAS TAIP PAPRASTA, KAD NET AšARą SPAUDžIA

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2009−03−07

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Tarytum ir nebuvo dingsties šiomis dienomis svečiuotis Rasos ir Virginijaus Stankevičių šeimoje. Sveikinti juos su bendro gyvenimu dvidešimtmečiu dar per anksti, o su šeimos pagausėjimu - per vėlai, nes Matas, vos įžengęs į antruosius metus, irgi jau terpiasi į augesniųjų šnekas.
Bet juk niekada nepritrūkstame amžinųjų temų. Viena iš jų - kaip kuriame savo gyvenimą.


Apie vertybes - matomas ir tik išjaučiamas

Rasa ir Virginijus Stankevičiai - neįprastai nuoširdūs pašnekovai. Be baimės, jog ko nors nepasakytų per daug ar ne taip, kaip daugelio mąstoma. Jie turi savąjį supratimą apie duoto žodžio svarbą, apie pareigą šeimai ir bėgančio laiko kainą.
Grįžusi iš jų aplinkos būtinai turėjau susirasti labai seniai užsirašytą mintį, kad ir meilė, ir laimė, ir visas gyvenimas susideda iš labai mažyčių daiktelių ir paprastų žodžių, kits kitam dovanojamų kasdieninių darbų.
Juk ir Rasa sakė, kad gėles auginti jai labai patinka, todėl jų vazonėlių yra ne tik ant palangių, bet ir ant grindų. Už tokią vietą kaktusų šeimynos nepyksta, juo labiau, kad netrukus bus įkurdintos šeimininko begaliniai išdailintose lodžijose. Bet ar šie augalai neužkliūna neseniai pradėjusiam bėginėti sūneliui. Kažkodėl ne. Tikriausiai vaikelis visai kitaip pažvelgtų, jeigu jam taip patogiai būtų padėtas koks nors tėčio įrankis.
"Jam ir spalvingiausio žaislo nereikia - duok tik tikrą daiktą",- juokėsi Virginijus iš kūdikio jau labai ryškaus polinkio meistrauti.

Apie laikÄ…

"Laukiu pavasario ,- dalijosi toliau savo pomėgiais šeimos mama Rasa, - jau galvoju, kaip šiemet tvarkysiu darželį. Juk pirmojo aukšto gyventojui labiausiai rūpi, kas dedasi už lango.
Ne per toliausiai nuo Kupiškio ir Rasos tėvelių sodyba. Ten ir josios šeima užsiaugina daržovių, pasiruošia jų atsargų. "Tačiau tik tiek, kad neliktų kitai žiemai. Juk galima ir tokius dalykus apskaičiuoti, kad nereikėtų be reikalo vargti, gaišti laiką", - samprotavo ir šeimos galva.

Apie neapčiuopiamą laimę

Šie sutuoktiniai brangina laiką, kiek laisvesnius pusvalandžius skiria kūrybai. "Bet Matas - toks "maminukas", jog, norėdama užbaigti rankdarbį, prie jo pasėdžiu ir naktį",- pasakojo Rasa ir džiaugėsi, kad dar kartą patiria laimę auginti vaikelį. "Dabar aš - sūnelio nuosavybė, nors namuose būnam ir visa šeima. Džiaugiuosi, kad valstybė suteikė galimybę mamoms savo mažylius auginti dvejus metus, gaudamos kone atlyginimo dydžio pašalpas. Pagaliau daugelis miestiečių šeimų turi visus buities patogumus. Teisybė, brangiai kainuoja būsto šildymas, karštas vanduo, tačiau jeigu šeima išgali už visus patogumus susimokėti, nė viena iš jų nenorėtų gyventi kitaip", - dalijosi mintimis penkiolikmetės Simonos ir dar kūdikio Mato mama. Pernykštė žiema R. Stankevičienei labai įsiminė ir tuo, kad su naujagimiu labai daug laiko praleisdavo lauke, jei toliau su vežimėliu nukeliaudavo, tai ir pamaitinti sūnelio negrįždavo namo. "Būdavo, užsuku pas draugę ir sakau, kad užėjome pavalgyti".

Apie bendrÄ… stalÄ…

Moteris džiaugiasi, kad iki šiol sūnelis vis dar žinda krūtį, todėl auga palyginti sveikas. Pasakojo, kad antrojo vaikelio laukdamasi, pati save nuteikinėjusi, jog turėsianti jam pieno, tai taip ir buvo. Vaikelis ir antruosius metus pradėjęs vis įninką į krūtį ir jie tomis minutėmis nesislepia kitame kambaryje, o visa šeima sėdi prie apvalaus virtuvės stalo.

Apie vyro palaikymÄ…

R. Stankevičienė atviravo ir apie tai, kaip laukėsi savo vaikų. Simona gimė Kupiškio ligoninėje, o Matą parsivežė iš Pasvalio gimdymo skyriaus. Nors pastaruoju metu labai įprasta, kad šalia gimdančios žmonos būtų ir vyras, tačiau Rasa sakė, jog abiem atvejais buvo labiausiai stipri tuo, kad turi ją mylintį vyrą, o ar tuo metu jis yra čia pat, ar budi tarnyboje, - ne taip ir svarbu. Gimdymo išviešinimas medikei R.Stankevičienei nelabai priimtina.

Apie nuobodulį

Ach, pamiršom baigti šnekėtis apie Rasos rankdarbius. Nuo mažumės turėjo potraukį jiems: mezgė, nėrė, siuvinėjo.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 680

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]