Vaikystėje dauguma berniukų svajoja tapti karininkais, būti generolais. Daugumai tai ir lieka tik svajonė.
PrieÅ¡ kelias deÅ¡imtis metų iÅ¡ PajuodupÄ—s kaimo kilusiam Romualdui Tonkai likimas leido pajusti tikrÄ… kareiviÅ¡kÄ… duonÄ…. Tuo metu tai buvo tarnyba sovietinÄ—je armijoje, taÄiau tik labai maža dalis lietuvių turÄ—jo galimybÄ™ dÄ—vÄ—ti pulkininko uniformÄ….
BuvÄ™s pulkininkas statÄ— ne tik raketines aikÅ¡teles, bet ir gyvenamuosius namus, aplankÄ— daugybÄ™ tolimų kraÅ¡tų, taÄiau niekada taip gerai nesijautÄ—, kaip dabar gyvendamas BraskuÅ¡kio kaime, netoli gimtosios PajuodupÄ—s.
Nuo Tauragės - iki Sibiro platybių
1956 m. baigęs vidurinę mokyklą R. Tonka įstojo mokytis į tuo metu Ukmergėje buvusią aerodromų karo statybos mokyklą, norėdamas įgyti inžinieriaus-statybininko specialybę. Deja, 1959 m. pabaigoje iš Ukmergės mokyklą perkėlė į Užbaikalę, į Čitos miestą. Tad būsimam inžinieriui teko išvykti iš gimtojo krašto, kad tame mieste užbaigtų studijas. Pasak pašnekovo, toks karo mokyklų perkėlimas buvo susijęs su tuo laikotarpiu buvusiu vadinamuoju šaltuoju karu.
Šią mokyklą Romualdas baigė labai gerai, todėl galėjo rinktis, kur dirbs. Pasirinko Baltijos laivyną, nes ten labai plėtėsi statybos, reikėjo inžinierių, kadangi buvo statomos raketinės aikštelės. Nuo 1959 m. rudenio Tauragėje įsikūrusiame kariniame dalinyje jis pradėjo dirbti darbų vykdytoju. Tauragės miškuose statė raketines aikšteles. Treji metai prabėgo greitai.
1961 m. vado įsakymu iÅ¡vyko į Latvijos ir Estijos pasienyje esantį nedidelį miestelį, kur statÄ— betono gamyklÄ…, gyvenamuosius namus, o po pusmeÄio - prieÅ¡lÄ—ktuvines raketines aikÅ¡teles.
Paskui teko padirbÄ—ti Pskovo srityje, aerodrome statyti sandÄ—lius, saugyklas.
1965 m. armijos vadovybė pasiuntė mokytis į tuometinę Leningrado aukštąją karo mokyklą. Šią mokyklą jis baigė aukso medaliu ir gavo majoro laipsnį. Dar ir dabar mokyklos garbės lentoje galima rasti įrašytą R. Tonkos pavardę šalia kitų absolventų, geriausiai baigusių mokyklą.
Po mokslų laukÄ— Sibiro platybÄ—s, nes pasirinko darbÄ… Orenburgo srityje. Ten dirbo dvejus metus. "Kas naujausia - viskas buvo skirta karo pramonei. VienÄ… raketinÄ™ Å¡achtÄ… reikÄ—jo pastatyti per pusÄ™ metų. Darbas buvo nelengvas, nes viskas vyko po žeme. PastaÄius visus įrenginius, raketa 2-3 metus stovÄ—davo nelieÄiama - viskas buvo valdoma iÅ¡ komandinio punkto už kelių deÅ¡imÄių kilometrų, - pasakojo R. Tonka. - Apsauga tokia, kad net kiÅ¡kis nepralįstų pro tvorÄ…".
Romualdas ten buvo vienintelis lietuvis, bet bendradarbiai jo iš savo tarpo neišskyrė, visi sugyveno draugiškai.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.