Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TRAUKINIų DUNKSėJIMAS VARATINSKAMS NEįKYRI

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2009−02−21

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Pas Eleonorą ir Algimantą Varatinskus atvedė smalsumas. Paprasčiausiai magėjo sužinoti, kaip gyvena žmonės šalia geležinkelio.

Pagalvodavo net apie karÄ…

Iš tikrųjų - kitos trobos, kuri būtų dar arčiau bėgių, Kupiškio šiame pakraštyje ir neaptiksime. Tačiau dabartiniai jos šeimininkai dėl savosios situacijos nesiskundžia. Pasak moters, jei kas kelintą valandą nepradundėtų traukinys, jaustųsi nesmagiai. Tai patyrė prieš keliolika metų, blokados laikotarpiu. Naktimis be garvežių ūkavimo baimindavosi, kad gali būti prasidėjęs karas…
Tuo metu, kai mes šnekučiavomės apie dabar, rodos, tokius nereikšmingus dalykus, tarp nutolstančių bėgių žibintų buvo įsimaišiusi ir vos pakilusi vasario mėnulio įspūdinga pilnatis. Apakintas keleivinio traukinio Rokiškin šilumvežio šviesos galėjai mėnulio ir nepastebėti.
"Keleiviniu traukiniu retai bevažinėjame, - dalijosi mintimis Varatinskai. - Nebent atsitinka taip, kad būtinai reikia atsidurti Panevėžyje, o, tarkim, važiuoti automobiliu kelias slidus ar pernakt šėlta pūgos".
O šiaip geležinkelio kaimynystė jiems įprasta nuo vaikystės, nes abiejų augta Skapiškio seniūnijos vietovėje, kurią nuo užpraėjusio šimtmečio pabaigos kerta ne koks siaurukas, o tikras geležinkelis.

TraukÄ— miestas

E. Varatinskienė paminėjo savo gimtąjį Žardeliškių kaimą. Dabar tokio jau ir nebėra. Kiek nuo Smetonos laikų čia dar buvo išlikusių sodybų, jas daugiau kaip prieš trisdešimt metų nušlavė melioracija.
Ji pasakojo, kad tuomet su Algirdu galėjo kurtis bet kurioje stambesnėje iš aplinkinių gyvenviečių, tačiau juos traukė tolimesniam gyvenimui apsistoti arčiau miesto.
Moteris prisiminė niekada nenorėjusi dirbti kolūkyje, nors su jo laukų darbais siejo cukrinių runkelių ravėjimo, nudorojimo, linų rovimo normos. Pirmosios jos pareigos buvo laiškanešės. "Spaudos ir pašto siuntų kasdien būdavo pilnas krepšys, - akcentavo E. Varatinskienė. - Kone kasdien susidarydavo per trisdešimt kilometrų kelio - pėsčiomis, dviračiu, raitomis ar važeliu, - žiūrint, koks metų laikas ir kelias".
Vienu metu ir A. Varatinskas, geležinkelininkas nuo aštuoniolikos metų, buvo perėjęs dirbti kitur - į miškų ūkį, tačiau po kelerių metų vėl buvo tarp senų pažįstamų. Vėliau dar kartą bandęs imtis geriau apmokamo darbo, tuokart priemiestiniame kolūkyje, juolab kad ir butą šeimai ten suteikė. Bet netrukus sugrįžo prie jam įprasto nelengvo ir palyginti griežtokos tvarkos darbo.
Geležinkelio remontininko atlyginimas, Varatinskų pasakojimu, buvo nedidelis, tačiau tas, kuris netingėjo, turėjo sąlygas užsiimti pagalbiniu ūkiu. Gyvuliams išlaikyti gaudavo geležinkelio teritorijoje esančių pievų, nedrausdavo jose susiarti rėžių javams, bulvėms. Dar leisdavo nemokamai sunkvežimiu šieną, kurą parsivežti.
Todėl ir jų šeima visada laikė karvę, užsiaugindavo ir mėsos. Jie ūkininkėliais liko ir sulaukę pensinio amžiaus, tik pastaruoju metu žemės plotas keleriopai didesnis - kiek jos Eleonorai priklausė tėvų palikimo.

Pieno lieka ir sūriams

Už penkių kilometrų toji valda, vasarą, kai ten ganomos karvės, vargo susidaro, - pasakojo Varatinskai. Buvo apsisprendę laikyti tik vieną žaląją, tačiau ir vėl augina telyčią, nes paprasčiausiai gaila tokios geros karvės palikuonės atsisakyti. Jų Pupa po apsiveršiavimo ir iki trisdešimties litrų baltymingo pienuko duoda, tad per savaitę keletą sūrių suslėgti moteriai kone privaloma, - kur kitur ir dėtų pieną, kai artimiausias jo supirkimo punktas už trijų kilometrų - Šepetoje. Be to, pajamos už jį nepadengtų kelionės išlaidų.
Moteris prisiminė skaičiusi, jog karvė, kai su ja gražiai elgiamasi, kai vardu šaukiama, daugiau ir pieno atleidžia. Įprasta jiems apsiveršiavusiąją duonos rieke su druska, dar krekenos užlašinus, pavaišinti.

Buvo žinybinis namukas

Varatinskai pasakojo, jog šią sodybą, kaip ir daugelis kitų buvusių žinybinių butų nuomininkų, vėliau lengvatinėmis sąlygomis nusipirko. "Anoks čia pastatas, - nusišypsojo šeimininkas, - jame būdavo apgyvendinamas kelio ruožo meistras, už sienos jis turėjo ir tarnybinę patalpą su atskiru įėjimu".
Šeimininkai atkreipė dėmesį ir į kiemo pakraštyje stūksančią nuo kažkurios pervažos atgabentą būdelę. Nuo seniai čia ji. Prisiminė rudenis, kai meistro valda kvepėdavo obuoliais, juos suruošti supirkėjams būdavo kviečiami talkon ir kelio ruožo darbininkai.

Važiuodavo deficitų
Ilgametis geležinkelininkas A. Varatinskas prisiminė, jog kasmet gaudavo vieną nemokamą kelialapį nuvykti į kurį nors TSRS miestą, o kitu galėjo naudotis Lietuvoje. Ne visada jais paįvairindavo savo atostogas. Bet kai Algirdas susitaupė motociklui, tai jo pirkti Maskvon važiavo nemokamai. Kitą kartą giminės moterys priprašė, kad nuvažiuotų į Leningradą pripirkti medvilninių siūlų lovatiesių, staltiesių, užuolaidų audinių apmatams.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 690

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]