Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

IKI SUPRATIMO: TAI TAVO GYVENIMAS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2009−01−24

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Psichologę Rasą Krikščiūnienę su mūsų laikraščio skaitytojais pakvietėme pasidalyti mintimis, kuo vieni kitiems galėtume padėti vis labiau įsitvirtinančiu sunkmečiu. Taip pat pasamprotauti, ar jos akiratyje esančių žmonių patys didžiausi rūpesčiai susiję su šeimos stalu, kuris iš dalies ir yra tos situacijos atspindys.

Pašnekovė dėl tokios prielaidos kiek suabejojo. Jos konsultacijų prireikia toli gražu ne vien sunkiau materialiai išgyvenantiems suaugusiesiems ir vaikams iš socialinės rizikos aplinkos. Ji patikino, jog dabartinė psichologinė aktualija yra vis dėlto tėvų ir vaikų, paauglių tarpusavio santykiai.
Šios psichologės nuomone, bet kurios iškylančios bendravimo problemos neįmanoma lukštenti be savęs gilesnio pažinimo, be aplinkinių tavęs supratimo.
Jeigu atsitiko taip, kad yra dingstis su augančiu, bręstančiu asmeniu pasikalbėti psichologui, tai taip ir vyksta, tačiau nebūtinai šis specialistas pirmasis turi būti tokiu pašnekovu. Juk ne mažesnės kompetencijos yra klasės auklėtojas ar kurio nors dalyko mokytojas jam autoritetas. Jeigu tokios pagalbos neužtenka, tuo mokiniu pradeda domėtis psichologas. Ne visada pavyksta per pirmą susitikimą sužinoti, kodėl jį slegia niūrios mintys. Juk priežasčių tiek daug - gal stinga pasitikėjimo savo gebėjimais, gal nedrąsu apsispręsti dėl tolesnio savo pasirinkimo. Ir galiausiai vis tiek teks savo interesantui pasakyti - ne tu pirmas su tokia nerimastimi susidūrei. Net ir man taip yra buvę…
Šalia sutrikusio mokinuko - ir socialinis pedagogas. Jokiu būdu ne vien psichologo dėmesys į jį atkreiptas. Pirmiausia man iš kasdien su mokiniu bendraujančių pedagogų tenka išgirsti - jau šviesesnė mergaitės ar vaikinuko nuotaika, šiltesnis jo bendravimas su klasės draugais.
Tiek nedaug tereikėjo,- samprotavo skvarbaus žvilgsnio moteris, - tik sudaryti sąlygas tam mokiniui išsikalbėti, pajusti, kad jis ne vienišas, jo ir nedidelėmis problemomis domimasi. O ir suaugusieji beveik garantuoti, kad jam pačiam užteks vidinės stiprybės susitvardyti.
Nereti atvejai, kai paauglių tėvams ar vienam iš jų tenka psichologei atvirauti, jog su sūnumi ar dukra nebesusikalba. "Suaugusysis laukia psichologo patarimo, ką daryti, o aš tegaliu patarti labai nuoširdžiai apmąstyti savo gyvenimo būdą, nes iš ankstesnio pokalbio su jaunuoju interesantu pavyko išsiaiškinti, kad jam įsipykęs tėvo girtavimas, nesibaigiančios jo draugų viešnagės, grubumas šeimoje", - sakė Rasa.
Beveik neišvengiamas paauglystėje tarpsnis, kai bandoma tėvų kantrybė jo išsišokimams, atsikalbinėjimams. Bet jeigu nesureikšmini tokių mus labai erzinančių dalykų, tai, žiūrėk, jie ir išnyksta…
Po keliasdešimties metų tėvų ir vaikų santykiuose vėl gali kažkas panašaus nutikti, - samprotavo psichologė. Tik šį kartą jau senyvi tėvai sielosis, kad rūpestingai auginti, išmokslinti vaikai per mažai jiems dėkingumo, dėmesio rodo, nors iš tikrųjų taip ir nėra. Ir telefonu su savo gimdytojais daugelis nuolat susisiekia, ir per šventes aplanko, bet seniesiems vis per mažai bendravimo, net pamiršta, kad suaugę vaikai turi užtektinai rūpesčių ir savo darbuose, ir savo namuose.
Psichologė Rasa sakė, kad yra susidūrusi su atvejais, kai suaugę vaikai atviravo, jog didelė jiems našta buvusi sunkiai ir ilgai sirgusių artimųjų slaugymas. Atrodytų, užtektų pasakyti, jog tokia jau vaikų pareiga. Jos aiškinimu, iš tikrųjų ši sąvoka nėra pati geriausia glaudinant sunkioje situacijoje atsidūrusius pačius artimiausius žmones. Pareigos naštą galima palengvinti, užtenka su savimi pabendrauti visai kitu požiūriu: aš noriu ir galiu padėti jiems tokioje bėdoje. Nejausdamas jokios pareigos, skolos. Taip nuspręsdami pažadiname, atkuriame savo emocinius jausmus.
Psichologė atkreipė dėmesį ir į tokį, rodos, mažmožį. Šeimos, turinčios studentų, visada laukia jų sugrįžtančių su nuotaikingais pasakojimais apie mokslą, laisvalaikį, naujus draugus. Bet po egzaminų sesijos jie būna tikrai psichologiškai išsekę, tad neapipilkime jų nekantriais klausimais, nereikškime nepasitenkino, jei žinios ne vien aukštais balais įvertintos.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 570

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]