 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ŠVEICARIJOS GROžIO įKVėPTA
Lina RimÅ¡ienÄ—, KupiÅ¡kio vaikų lopÅ¡elio-darželio auklÄ—toja, yra kupina kÅ«rybinių sumanymų ir nemÄ—gsta sÄ—dÄ—ti nieko neveikdama. AutorÄ—s nuotrauka Tie spontaniÅ¡ki eiliavimo proveržiai prasidÄ—jo prieÅ¡ metus, pamaÄius kerintį Å veicarijos gamtos grožį. Lina dirba KupiÅ¡kio vaikų lopÅ¡elyje-darželyje „ObelÄ—lė“ prieÅ¡mokyklinukų ir mažesniųjų vaikų grupių auklÄ—toja. Yra vaikams paraÅ¡iusi ne vienÄ… scenarijų vaidinimÄ—liams, sukÅ«rusi eilÄ—raÅ¡tukų, pritaikytų įvairioms darželinukų Å¡ventÄ—ms. Å ie kÅ«rybiniai bandymai buvo ir tebÄ—ra labiau iÅ¡ reikalo, susijÄ™ su jos tiesioginiu darbu, o ne įkvÄ—pimo kurti rezultatas. PrieÅ¡ metus, grįžus iÅ¡ Å veicarijos, eilÄ—raÅ¡Äių pliÅ«psnis jai paÄiai buvo labai netikÄ—tas. „Maniau, kad man jau stogas nuvažiavo, kad kažkas nenormalaus su manimi darosi“, – atviravo paÅ¡nekovÄ—. VÄ—liau su nauja bÅ«sena apsiprato. PieÅ¡tukas ar kitas raÅ¡iklis dabar su ja visada, – kad mÅ«zai aplankius spÄ—tų viskÄ… užraÅ¡yti. „Mokykloje gerai sekÄ—si visi dalykai. TaÄiau poezija domÄ—jausi tik tiek, kiek reikia pamokoms. Labiau mÄ—gstu prozÄ…. Kai tapau rajono literatų klubo „LÄ—vens balsai“ nare, dažniau pasklaidau kolegų poezijos knygeles. Man labai gražu, kai kiti skaito eiles. Pati jų vieÅ¡ai skaityti nemÄ—gstu. Patinka Reginos BaltrÅ«nienÄ—s kÅ«ryba. Žaviuosi jos sugebÄ—jimu tiek daug pasakyti trumpu eilÄ—raÅ¡Äiu. Man taip neiÅ¡eina. Mano eiliavimai labai konkretÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir gal ilgoki, bet visi plaukiantys iÅ¡ Å¡irdies savaime“, – kalbÄ—jo Lina. Pasak jos, nuo praÄ—jusių metų rudens iki Å¡ių metų gegužės į sÄ…siuvinį jau sugulÄ— apie Å¡imtas eilÄ—raÅ¡Äių. Kas žino, gal tiek ir liks. Jie įkvÄ—pti ne tik Å veicarijos grožybių. EilÄ—s Linai gimsta žiÅ«rint pro langÄ… ir stebint lietingÄ… peizažą, žvelgiant į nužydÄ—jusį gÄ—lÄ—s žiedÄ…. KÅ«rybos impulsas gali bÅ«ti ir Å¡aligatvio plytelÄ—, už kurios užkliuvo eidama namo, arba krykÅ¡taujantys darželio vaikai. „Kai iÅ¡eisiu į pensijÄ…, gal tapysiu ar pieÅ¡iu. Mintyse esu prikaupusi visokiausių vaizdų. Å iuo metu daugiau laiko skiriu įvairiems rankdarbiams. Prireikia ir darželiui visokių vaizdinių priemonių pasigaminti. Prie televizoriaus niekada nesÄ—džiu Å¡iaip sau. Mano rankinÄ—je, namuose, ant stalo, visada yra koks nors pradÄ—tas mezginys. Vis kažkÄ… dirbinÄ—ju. KÅ«ryba teikia gyvenimo pilnatvÄ™. Stengiuosi viskuo domÄ—tis, keliauti, nenukabinti nosies dÄ—l nesÄ—kmių. Esu optimistÄ—. Geriausias darbÅ¡tumo, kÅ«rybingumo pavyzdys yra mano mamytÄ—, kuri bÅ«dama 89 metų daro dailias medines menteles. Kai pradÄ—jau eilÄ—raÅ¡Äius raÅ¡yti, ji man prisipažino, kad ir pati yra vienÄ… sukÅ«rusi. Žinojau, kad ji anksÄiau mokÄ—jo humoristinius kupletus sudÄ—lioti ir pieÅ¡davo Å¡aržus. Gal iÅ¡ jos ir aÅ¡ kÅ«rybos gyslelÄ™ esu paveldÄ—jusi?“ – kalbÄ—jo Lina. AÅ¡ neraÅ¡au... AÅ¡ niekad neraÅ¡iau, eilÄ—raÅ¡Äių nemÄ—gau. AÅ¡ jų ir neskaiÄiau, o dienos paÄios bÄ—go. Bet kažkas iÅ¡ aukÅ¡Äiau pasiunÄia tokiÄ… jÄ—gÄ…, Kad neraÅ¡yt jau negaliu... Kasdien raÅ¡au, kažkÄ… kuriu, Net jeigu miegu, pabundu. Mane pažadina tokia jÄ—ga, Kad akys veriasi staiga. Mintis raÅ¡au aÅ¡ tamsoje... Už lango tamsuma, naktis. Mintis nelaukia, kol praÅ¡vis. Jau tamsoje užgimsta kÅ«rinys. Mano žodžiai AÅ¡ negaliu skaityt kitų eilių. AÅ¡ negaliu suprast kitų minÄių. Tik aÅ¡ viena savam pasauly gyvenu. Ir iÅ¡ vidaus aÅ¡ iÅ¡imu mintis Vos vos pravÄ—rusi sielos duris. Jei aÅ¡ iÅ¡girsiu tavo mintį – gersiu godžiai, Bet aÅ¡ jÄ… pasakysiu dar kitaip, Jau savo žodžiais... Nenoriu žodžių aÅ¡ iÅ¡spausti su jÄ—ga, AÅ¡ nežinau, kada iÅ¡vys jie dienos Å¡viesÄ…. Tegu jie brÄ™sta mano viduje, Nenumanau, ar tau jie reikÅ¡ tik tiesÄ…... Mes atÄ—jom... Mes atÄ—jom į tobulai sukurtÄ… pasaulį, GalÄ—tume džiaugtis ir mÄ—gautis saule. Bet patirties nÄ— vienas neturim, gal todÄ—l Kiekvienas per savo prizmÄ™ žiÅ«rim. Mes stovim kiekvienas prie savo taÅ¡ko. KažkÄ… bandom kurti, statom, darom. Mus gyvenimas gerokai blaÅ¡ko. Bet atrodo nieko gero... Sunkiausia mums suprast save, Ä® save įsijausti. Sunkiausia mums – prasmingÄ… pÄ—dsakÄ… Ä® žemÄ—s nugarÄ… įspausti. Kokios spalvos tyla? UžkÅ«riau krosnį, spragsi ten ugnis, O smegeninÄ—j kirba jau nauja mintis. Kokios spalvos yra tyla? O gal spalvos jinai visai neturi, Gal ji žalsva, o gal pilka? Jei slapÄiomis kažkur ten įsikÅ«rÄ—... O kurgi ji gyvena, kai aplink dundena? Sustoju... ir bandau sugriauti tylÄ…, Bet gatvÄ—je maÅ¡inos ūžia, triukÅ¡mas kyla. Na va, iÅ¡sigandusi slepiasi tyla Ir jÄ… sugaut man vilÄių nebÄ—ra... O man mintis tokia vis kyla: Juk naktį bus lengviau sugauti tylÄ…, Kai visi į rožinius sapnus panyra... Lietaus laiÅ¡kai Lietus mums siunÄia iÅ¡raudotus laiÅ¡kus, BespalvÄ—m aÅ¡arom primargintus lapus. Tegu bus kaip bus... Pasmerksit mane, aiÅ¡ku... AÅ¡ noriu tiktai nuraminti jus. PasipraÅ¡ysiu vÄ—jo, jis iÅ¡džiovins laukus Ir niekas nesupus... Nors aÅ¡arÄ… aÅ¡ visÄ… parÄ… lieju, Bet patikÄ—kit, kad esu taikus. Dar saulÄ™, prižadu, į žemÄ™ pasikviesiu, O pats užlįsiu už dangaus, Už miÅ¡ko žalio pasislÄ—psiu Ir nebeliÅ«dinsiu žmogaus. Nakties paukÅ¡tÄ— Nusileido nakties paukÅ¡tÄ— prie lango, PasiruoÅ¡Ä— dengt tave savo sparnu. Å is laikas visiems bus brangus, Jau reikia pailsÄ—t po darbų. Užmerkei akis, į sapnÄ… nugrimzdai. Plauks tavo svajonÄ—s nuostabiausiais vaizdais. Kai sapno fÄ—jos rÅ«pinsis ramybe, Pajusi miego skonį ir saldybÄ™. Jau auÅ¡ta... Glaudžiasi nakties sparnai, Tu pabundi ir nuplaukia sapnai. Bandai prisiminti, kur vedÄ— jie tave, Bet viskas pranyko ryte migloje. MÄ—lynas hiacintas Pražydo mÄ—lynas hiacintas kambary, Kažkas taip aitriai skleidžia savo aromatÄ…, O aÅ¡ grįžau iÅ¡ darbo ir sustojau vidury... Bet dar neuždegiau Å¡viesos, todÄ—l ir nesimato. IÅ¡ kur tas kyla Å¡leikÅ¡tulys, Per daug sodrus kažin koks kvapas? Tuoj praveriu kitas duris, Å viesa pro plyšį kiÅ¡a savo snapÄ…. Ä® Å¡onÄ… nukreipiu akis Ir pamirtu keistokÄ… aromatÄ…. Ä®sižeidÄ— hiacintas, kad nusisukau, NegÄ—riau jo Å¡leikÅ¡taus kvapo. To – jo savimeilei pakako... Jis džiÅ«vo, vyto ir sunyko... Jam taip gyvent be mano dÄ—mesio – Netiko... TodÄ—l nei žiedo mÄ—lyno, Nei kvapo namuose neliko. Lina RIMÅ IENÄ– 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 073 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
