Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

DAINIUS BARDAUSKAS:

Nida Å ULCIENÄ–

2008−12−27

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Artėjant metų pabaigai kiekvienas ilgimės kažko paprasto, bet gero. Norisi sužinoti kuo daugiau apie tuos žmones, kuriems sekasi, kurie sugeba džiaugtis gyvenimu. Nors kiekvieno žmogaus gyvenimas yra įdomus, tačiau daugiausiai galime pasimokyti iš tų, kurie nebijo permainų, drąsiai siekia tikslo.
Apie save, savo darbą ir pomėgius su laikraščio skaitytojais sutiko pasidalinti daugumai kupiškėnų gerai pažįstamas Dainius Bardauskas.


Permainų nebijojo

Gimęs Juodpėnų kaime, o vidurinę mokyklą baigęs Šimonyse, studijuoti D. Bardauskas išvyko į Kauno veterinarijos akademiją. "Galiu didžiuotis, kad baigiau šią aukštąją mokyklą, nes ten ruošė labai stiprius specialistus, buvo puiki mokymo ir praktinė bazė, - sakė pašnekovas. - Veterinarijos gydytojo specialybę pasirinkau ne atsitiktinai. Esu kaimo vaikas, ir nuo mažų dienų mano aplinkoje buvo gyvuliukai".
Baigęs mokslus D. Bardauskas liko ištikimas savam kraštui, todėl grįžo dirbti į Šimonių kolūkį veterinarijos gydytoju.
Vėliau gyvenimo permainų ratas nepastebimai įsisuko. Iš pradžių teko padirbėti Šimonių seniūnijos seniūnu, paskui rajono žemės ūkio skyriaus vedėju. Didžiausias išbandymas buvo dalyvavimas konkurse Kupiškio pensionato direktoriaus pareigoms eiti.
Pasak D. Bardausko, jeigu iki tol visas buvusias pareigas dar buvo galima tarpusavyje susieti, tai šios - visiškai nauja sritis.
"Apie Kupiškio pensionatą žinojau tik tiek, kad kažkur prie Šepetos yra tokia įstaiga, tarp žmonių nelabai gražiai vadinama", - prisiminė pašnekovas.
Devyneri darbo metai buvo nelengvi, tačiau prasmingi. Vilniaus universitete baigtos specializuotos socialinio darbo studijos, o po metų apsigintas ir socialinio darbo magistro laipsnis.

Dviejų kolektyvų vadovas

"Darbą galima dirbti dvejopai: už pinigus ir už pinigus, bet su "dūšia", kaip liaudyje sakoma, - atvirauja D. Bardauskas. - Galiu pasidžiaugti, kad mūsų pensionato darbuotojų kolektyve didžioji dauguma dirba ne vien už pinigus. Suprantama, kad vien gerais norais šeimos nepamaitinsi - svarbu ir atlygis už darbą, tačiau tai, kur įdėta ir širdies dalelė, pastebi visi".
Kalbėdamas apie darbą pensionate, pašnekovas sakė, kad jam tenka vadovauti lyg dviem kolektyvams - pensionato darbuotojų ir gyventojų. Čia gyvenantys visas savo bėdas, skaudulius ar džiaugsmus skuba išsakyti ne tik darbuotojams, bet ir direktoriui.
"Pensionate gyvenančių žmonių pasaulio matymas yra kitoks negu mūsų. Jų akimis mes su savo problemomis atrodome chaotiški. Iš šių negalios prispaustų žmonių galime pasimokyti nuoširdumo, atvirumo - jie tiesą išsako be didelių išvedžiojimų", - kalbėjo apie pensionato gyventojus pašnekovas.

Apie politikÄ…

Į politikos kelią D. Bardauskas pasuko taip pat ne atsitiktinai. Dar besimokydamas mokykloje pajuto susidomėjimą istorija, o iš išlikusių atmintyje senelio ir savo tėvo pasakojimų apie Smetonos laikus suprato, kad to meto istorijos vadovėliuose aprašoma Lietuvos istorija ne visai atitinka tiesą. Apie tai mokykloje ne kartą diskutavo su istorijos mokytoja.
Paskui likimas kartas nuo karto suvesdavo su tremtiniais, kurių pasakojimai negalėjo palikti abejingo. Taip pamažu ir pakrypo dešiniųjų pažiūrų politikų link - jau 10 metų, kai yra tos pačios partijos narys.
"Jeigu žmogus sugeba pakeisti savo pažiūras kelis kartus per metus, manau, kad tai daug pasako apie jo asmenybę. Man tai nepriimtina, - dėstė savo nuomonę D. Bardauskas. - Suprantama, aš irgi ne su visais savo partijos sprendimais sutinku, turiu savo nuomonę, tačiau bėgioti iš vienos partijos į kitą nesiruošiu".

PomÄ—giai

Pagrindinis pomėgis, išlikęs nuo vaikystės, - žvejyba. Dar būdamas vaikas, kartą priėjo pasmalsauti, ką veikia prie kūdros su meškere rankoje nepažįstama moteris. Ji pamokė vaiką, kaip žuvį pagauti. "Taip viskas ir prasidėjo nuo pirmojo karosiuko. Gaila, kad dabar šiam pomėgiui lieka vis mažiau laiko", - sakė pašnekovas.
Kitas gana neįprastas hobi - jo jaunystės laikų muzikos įrašų kolekcionavimas. Dabar jau ne viską galima gauti, tačiau kartais visai netikėtai suranda vertingų įrašų. Apie pomėgį žino ir prekiaujantys jais, todėl kartais iš prekeivių sulaukia vertingų pasiūlymų. Šis pomėgis nėra labai pigus, tačiau, anot D. Bardausko, ne viskas vertinama pinigais.

Per Å¡ventes - visi kartu

Dar būdami maži vaikai, abu su jaunesniuoju broliu labiausiai laukdavo šių artėjančių švenčių. Tuo metu, kai viešai buvo draudžiama švęsti Kalėdas, didesnė šventė buvo Naujieji metai, nes tada ateidavo Senelis Šaltis su dovanomis.
"Kad yra tikras Senelis Šaltis, tikėjome gana ilgai, nes tėvelis vis sakydavo: "Štai, pažiūrėk, sniege rogių vėžės, matyt, jau netoliese važinėja pas vaikus Senelis Šaltis". Kaip nepatikėsi, jeigu pats matai žymes sniege, - pasakoja apie vaikystės prisiminimus pašnekovas. - O kalbant apie Kūčias, tai labiausiai patikdavo, ir pats skaniausias kūčių valgis būdavo kūčiukai - pas mus juos dar vadindavo porpeliais. Porpelius kepdavo tik kartą per metus - ne taip, kaip dabar, kai galima nusipirkti prieš pora mėnesių parduotuvėje".
Iš vaikystės atėjusi tradicija - per didžiąsias metų šventes visiems būti kartu, kurios ir dabar Bardauskų šeima nelaužo. Prie Kūčių stalo sėda kelios kartos, todėl vienais metais vyksta pas žmonos tėvus, o kitais - pas savo mamą.


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 627

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]