Visada tvarkingas ir pasitempÄ™s garbaus amžiaus vyriÅ¡kis skubantis į bažnyÄiÄ… dar tuo metu, kai kiti tik ruoÅ¡iasi apsilankyti Dievo namuose. Kunigo deÅ¡inioji ranka.
Taip būtų galima vadinti kartais pavaduojantį zakristijoną ir jau daug metų gyvenantį Kupiškyje, daugumai gerai pažįstamą Juozą Kašponį.
Už sunkų darbą - Sibiro platybės
J. KaÅ¡ponio gimtinÄ— yra MociÅ«niÅ¡kio kaimas RokiÅ¡kio rajone, taÄiau ten gyveno tik iki septynerių metų, o vÄ—liau visa Å¡eima persikÄ—lÄ— į KupiÅ¡kį. KupiÅ¡kyje apsistojo ne atsitiktinai, nes Äia mokytojavo Juozo dÄ—dÄ—. KaÅ¡ponių Å¡eima Bukonių kaime nusipirko 40 hektarų žemÄ—s ir tikÄ—josi, kad galÄ—s ramiai ir be didelių nepriteklių gyventi.
Ramus gyvenimas tÄ™sÄ—si neilgai. LietuvÄ… okupavus sovietams, KaÅ¡ponių Å¡eimai, turinÄiai nemažai žemÄ—s, prasidÄ—jo vargai.
"Net tris kartus "iÅ¡buožino" (uždÄ—jo didelius mokesÄius), bet Sibiro tremties nepavyko iÅ¡vengti, - pasakojo J. KaÅ¡ponis. - Padedant raÅ¡ytojui Juozui BaltuÅ¡iui vykome į Vilnių pas Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausiosios Tarybos pirmininkÄ… JustÄ… Paleckį. Jo įsakymu mÅ«sų Å¡eima buvo iÅ¡braukta iÅ¡ tremtinių sÄ…rašų. Deja, tai neiÅ¡gelbÄ—jo. Kai treÄiÄ… kartÄ… mus "iÅ¡buožino", kitÄ… dienÄ…, 1947-ųjų gruodžio 29-Ä…jÄ…, visus susodino į vagonus ir patraukÄ—me Sibiro link".
Trylika metų Kašponiams teko praleisti Tomsko srityje, dirbant Baturino miškų ūkyje. Iš pradžių teko krauti medieną, o vėliau ir miško kirtėjo darbo paragavo. Pasak Juozo, jam tremtį ištverti buvo lengviau, nes mokėjo rusų kalbą. Vėliau teko padirbėti kelių meistru, o paskui net tris mėnesius pavadavo kelių valdybos viršininką.
Å ioje vietovÄ—je, kur gyveno dar 83 lietuvių tremtinių Å¡eimos, buvo tremtinių ir iÅ¡ kitų kraÅ¡tų - ukrainieÄių, moldavų.
Sibire J. Kašponis sukūrė šeimą. Čia susipažino su savo būsima žmona, kurios šeima taip pat buvo atitremta.
"Žmona - tikra žemaitÄ—, nes gimusi ir augusi Å iluvoje, - pasakojo J. KaÅ¡ponis. - SusituokÄ—me 1953 metais, kai po Stalino mirties sužinojome, kad mums nebus leista grįžti į LietuvÄ… ir Äia teks pasilikti gyventi neribotÄ… laikÄ…".
TaÄiau 1960-ieji buvo patys Å¡viesiausi ir laimingiausi KaÅ¡ponių gyvenime. Tų metų rugpjÅ«tį jie grįžo į LietuvÄ…. IÅ¡ pradžių apsistojo pas uoÅ¡vius Å iluvoje, o vÄ—liau atvyko į KupiÅ¡kį, nors niekas ir Äia nelaukÄ—.
Sunku buvo rasti gyvenamąją vietą, niekas nenorėjo priregistruoti, nebuvo darbo. Po ilgų ieškojimų pasisekė išsinuomoti trejiems metams butą, vėliau prisiregistravus atsirado ir darbo. Kad jis yra tremtinys, priminė ir vis sąrašo gale dėl paskyros gauti butą atsidurianti Kašponių pavardė.
"Viską ištvėrėm, pamažu pasistatėm namuką, užauginom du vaikus - dukrą ir sūnų, kurie baigė mokslus, sukūrė šeimas. Likom dviese su žmona, todėl nusipirkome beveik miesto centre pusę namo", - pasakojo pašnekovas.
Pasiūlė pabandyti
PrieÅ¡ penkiolika metų, susižeidus bažnyÄios zakristijonui, kunigams teko ieÅ¡koti, kas jį pavaduos. Tuo metu vikaras Virgilijus Liuima pasikvietÄ— JuozÄ… ir jam pasiÅ«lÄ— patarnauti per Å¡v. MiÅ¡ias. "Žvakes uždek ir manÄ™s nuo altoriaus nenutrauk", - taip tada trumpai J. KaÅ¡poniui naujÄ…jį darbÄ… pristatÄ— V. Liuima.
Pradžia buvo gana nelengva, nes teko daug ko išmokti - reikėjo žinoti, kada varpeliu paskambinti, kokius rūbus kunigams šv. Mišioms aukoti paruošti.
"Visko neatsiminsi, todÄ—l zakristijos spintelÄ—je yra knygutÄ—, kurioje suraÅ¡yta, kÄ… ir kaip daryti, - pasakojo J. KaÅ¡ponis. - Su visais kunigais gerai sugyvenom - niekada nesipykom. Labai geri prisiminimai iÅ¡liko apie kunigÄ… V. LiuimÄ… - visada linksmas, net anekdotÄ… spÄ—ja prieÅ¡ Å¡v. MiÅ¡ias papasakoti. NepamirÅ¡ta manÄ™s ir jauni kunigai - kartais aplanko visai neseniai Äia kunigavÄ™s S. Kumelis".
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.