Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

GYVENIMO SUNKUMAI TIKėJIMO žMONėMIS IR DIEVU NEPALAUžė

Nida Å ULCIENÄ–

2008−12−13

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Visada tvarkingas ir pasitempęs garbaus amžiaus vyriškis skubantis į bažnyčią dar tuo metu, kai kiti tik ruošiasi apsilankyti Dievo namuose. Kunigo dešinioji ranka.
Taip būtų galima vadinti kartais pavaduojantį zakristijoną ir jau daug metų gyvenantį Kupiškyje, daugumai gerai pažįstamą Juozą Kašponį.


Už sunkų darbą - Sibiro platybės

J. Kašponio gimtinė yra Mociūniškio kaimas Rokiškio rajone, tačiau ten gyveno tik iki septynerių metų, o vėliau visa šeima persikėlė į Kupiškį. Kupiškyje apsistojo ne atsitiktinai, nes čia mokytojavo Juozo dėdė. Kašponių šeima Bukonių kaime nusipirko 40 hektarų žemės ir tikėjosi, kad galės ramiai ir be didelių nepriteklių gyventi.
Ramus gyvenimas tęsėsi neilgai. Lietuvą okupavus sovietams, Kašponių šeimai, turinčiai nemažai žemės, prasidėjo vargai.
"Net tris kartus "išbuožino" (uždėjo didelius mokesčius), bet Sibiro tremties nepavyko išvengti, - pasakojo J. Kašponis. - Padedant rašytojui Juozui Baltušiui vykome į Vilnių pas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Justą Paleckį. Jo įsakymu mūsų šeima buvo išbraukta iš tremtinių sąrašų. Deja, tai neišgelbėjo. Kai trečią kartą mus "išbuožino", kitą dieną, 1947-ųjų gruodžio 29-ąją, visus susodino į vagonus ir patraukėme Sibiro link".
Trylika metų Kašponiams teko praleisti Tomsko srityje, dirbant Baturino miškų ūkyje. Iš pradžių teko krauti medieną, o vėliau ir miško kirtėjo darbo paragavo. Pasak Juozo, jam tremtį ištverti buvo lengviau, nes mokėjo rusų kalbą. Vėliau teko padirbėti kelių meistru, o paskui net tris mėnesius pavadavo kelių valdybos viršininką.
Šioje vietovėje, kur gyveno dar 83 lietuvių tremtinių šeimos, buvo tremtinių ir iš kitų kraštų - ukrainiečių, moldavų.
Sibire J. Kašponis sukūrė šeimą. Čia susipažino su savo būsima žmona, kurios šeima taip pat buvo atitremta.
"Žmona - tikra žemaitė, nes gimusi ir augusi Šiluvoje, - pasakojo J. Kašponis. - Susituokėme 1953 metais, kai po Stalino mirties sužinojome, kad mums nebus leista grįžti į Lietuvą ir čia teks pasilikti gyventi neribotą laiką".
Tačiau 1960-ieji buvo patys šviesiausi ir laimingiausi Kašponių gyvenime. Tų metų rugpjūtį jie grįžo į Lietuvą. Iš pradžių apsistojo pas uošvius Šiluvoje, o vėliau atvyko į Kupiškį, nors niekas ir čia nelaukė.
Sunku buvo rasti gyvenamąją vietą, niekas nenorėjo priregistruoti, nebuvo darbo. Po ilgų ieškojimų pasisekė išsinuomoti trejiems metams butą, vėliau prisiregistravus atsirado ir darbo. Kad jis yra tremtinys, priminė ir vis sąrašo gale dėl paskyros gauti butą atsidurianti Kašponių pavardė.
"Viską ištvėrėm, pamažu pasistatėm namuką, užauginom du vaikus - dukrą ir sūnų, kurie baigė mokslus, sukūrė šeimas. Likom dviese su žmona, todėl nusipirkome beveik miesto centre pusę namo", - pasakojo pašnekovas.

Pasiūlė pabandyti

Prieš penkiolika metų, susižeidus bažnyčios zakristijonui, kunigams teko ieškoti, kas jį pavaduos. Tuo metu vikaras Virgilijus Liuima pasikvietė Juozą ir jam pasiūlė patarnauti per šv. Mišias. "Žvakes uždek ir manęs nuo altoriaus nenutrauk", - taip tada trumpai J. Kašponiui naująjį darbą pristatė V. Liuima.
Pradžia buvo gana nelengva, nes teko daug ko išmokti - reikėjo žinoti, kada varpeliu paskambinti, kokius rūbus kunigams šv. Mišioms aukoti paruošti.
"Visko neatsiminsi, todėl zakristijos spintelėje yra knygutė, kurioje surašyta, ką ir kaip daryti, - pasakojo J. Kašponis. - Su visais kunigais gerai sugyvenom - niekada nesipykom. Labai geri prisiminimai išliko apie kunigą V. Liuimą - visada linksmas, net anekdotą spėja prieš šv. Mišias papasakoti. Nepamiršta manęs ir jauni kunigai - kartais aplanko visai neseniai čia kunigavęs S. Kumelis".

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 409

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]