2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos GALSIÅ¡KIAI €“ KAIMAS, Å ETEKÅ¡NOS ATKIRSTAS NUO SALų MIESTELIO
Privažiavus Matiukų sodybÄ… galima perskaityti, kad Äia GalsiÅ¡kių Å«lyÄia. 2003 metų duomenimis, GalsiÅ¡kiuose gyveno 6 žmonÄ—s. Å iuo metu Å¡is kaimas labiausiai atgyja vasarÄ…. Ten, kur gilios vienos giminÄ—s Å¡aknys Važiuojant iÅ¡ KupiÅ¡kio per AdomynÄ™, MieliÅ«nus, pro sniego lopiniais nuklotus laukus, vÄ—jovartų priguldytus pakelÄ—s miÅ¡kelius ir krÅ«mynus, GalsiÅ¡kiai su keliomis trobomis pasirodÄ— toks atokus ir visų užmirÅ¡tas kaimelis. Nebuvo ir kelio nuorodos, kad Äia tikrai tas kaimas. Tad beliko užsukti į pirmÄ… arÄiausiai kelio stovinÄiÄ… sodybÄ… pasitikslinti, kokia Äia vietovÄ—. Deja, namo durys buvo užrakintos, nors rÅ«pestingai prižiÅ«rÄ—ta aplinka signalizavo, kad iÅ¡ Äia žmonÄ—s tikrai toli neiÅ¡vykÄ™. Beliko laimÄ—s ieÅ¡koti kitoje kelio pusÄ—je, kiek tolÄ—liau stÅ«ksanÄioje sodyboje. Bronislovas ir Julija MotiejÅ«nai kartu daugiau nei Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt metų. Moteris svetingai pakvietÄ— į vidų, kur mÅ«sų laukÄ— ir jos vyras. Taip susipažinau su Bronislovu ir Julija MotiejÅ«nais. Jie papasakojo, kad Äia gilios MotiejÅ«nų giminÄ—s Å¡aknys. Å ioje sodyboje gyveno Bronislovo senelis, tÄ—vas. Gyvenamasis namas statytas apie 1914 metus. Ūkiniai trobesiai atsirado vÄ—liau. „Šienaujantį tÄ—vÄ…, Kazį MotiejÅ«nÄ…, 1945 metais sulaikÄ— rusų pasienieÄiai ir iÅ¡vežė į Panevėžio kalÄ—jimÄ…. Nežinia dÄ—l ko. Å eima nebuvo girdÄ—jusi apie jokius jo ryÅ¡ius su rezistentais. Apie tÄ—vÄ… žinių gavau jau suaugÄ™s, kai kreipiausi į prokurorus. TÄ—vas turÄ—jo bÅ«ti nuteistas kalÄ—ti Sibiro lageryje 25-eriems metams, bet mirÄ— kalÄ—jime. Oficialiai pasakyta, kad dÄ—l Å¡irdies sutrikimo, taÄiau nelabai tikÄ—tina, kad 35 metų jaunas tvirtas vyras bÅ«tų turÄ—jÄ™s tokių sveikatos sutrikimų. Gal buvo tardomas, kankinamas ir nužudytas? KodÄ—l taip atsitiko, iki Å¡iol aÅ¡ neradau atsakymo. SpÄ—liojama įvairiai. Gal susipyko su vietiniais stribais? Maža kas. Gal Å¡ie ir įskundÄ— nepelnytai“, – savo Å¡eimos tragiÅ¡kus įvykius pasakojo Bronislovas, aÅ¡tuonerių metukų netekÄ™s tÄ—vo. PietÅ«s Å¡uniukui, MotiejÅ«nų sodybos sargui. Bronislovas anksti sukÅ«rÄ— Å¡eimÄ…. MoÄiutei, kuri po namus judÄ—jo tik su ramentais, labai reikÄ—jo pagalbininkÄ—s Å«kio ir namų ruoÅ¡oje. „Man buvo 21-eri, o Bronislovui 19 metų, kai tuokÄ—mÄ—s. Esu VÄ—deriÅ¡kių KavoliÅ«naitÄ—. Mudviejų vestuvÄ—s buvo 1956 metų gegužės mÄ—nesį. Kartu su vyro moÄiute teko Å¡eÅ¡erius metus gyventi iki pat jos mirties“, – pasakojo Julija. IÅ¡skyrÄ— Å etekÅ¡na B. MotiejÅ«nas sakÄ—, kad iÅ¡ pradžių jų kaimas priklausÄ— Salų parapijai. Iki Å¡io miestelio, jau RokiÅ¡kio rajone, tik 4 kilometrai. Tolumoje net Salų bažnyÄios bokÅ¡tus galima bÅ«davo įžiÅ«rÄ—ti nuo kalvelÄ—s. Å io miestelio kapinÄ—se palaidota daug GalsiÅ¡kių kaimo žmonių. Ten ilsisi ir jo moÄiutÄ—, ir senelis. Å iuo metu galsiÅ¡kieÄiai jau priskirti AdomynÄ—s parapijai. Per Å etekÅ¡nos upelį nebeliko nÄ— vieno iÅ¡ trijų tiltų ir paÄių gyventojų padaryto liepto, kuriuo net automobiliai galÄ—davo važiuoti. Per pavasarinį polaidį tÄ… lieptÄ… prieÅ¡ deÅ¡imt metų vanduo nuplovÄ—. Žmonių kaime beveik nebeliko, tai ir to liepto niekas nebeatstato. Prie upelio baigiasi kelias. Salas galsiÅ¡kieÄiai pasiekia važiuodami aplinkui. Per SvÄ—dasus iki ten net 50 kilometrų reikia sukarti. Tiesa, yra prastesnis, bet trumpesnis kelias per Vaduvas. Betgi ir juo važiuojant susidaro 28 kilometrai. Už arimÄ… – paskyra automobiliui Broniui Å¡iemet balandį sukaks 80 metų. Jis dar kupinas jÄ—gų. Padeda sÅ«nui kombainu javus nukirsti. Vairuoja ir automobilį. Vairuotojo pažymÄ—jimÄ… turi jau 45 metus. Kaime be maÅ¡inos kaip be rankų, kai autobusai nevažinÄ—ja pro Å¡alį. Reikia ir pas gydytojus, ir į parduotuvÄ™, ir saviÅ¡kius aplankyti. JudÄ—jimas kaimo keliukais neintensyvus. Tik reikia budrumo, kad su žvÄ—rimis nesusidurtumei. Antai vienÄ… vakarÄ… iÅ¡ sÅ«naus važiavÄ™s, tai du briedžiai užtvÄ—rÄ— keliÄ…. Tik prie pat jų priartÄ—jus, tingiai nukÄ—blino į pamiÅ¡kÄ™ ir iÅ¡ ten sustojÄ™ ramiai sau sekÄ— jį pro Å¡alį važiuojantį. „Pirmasis mano automobilis buvo zaporožietis. Pirkau Å¡iÄ… maÅ¡inÄ… jau ne naujÄ…. VÄ—liau už geriausius rudeninio arimo rezultatus, apariau su pusantriniu (K-150) traktoriumi 780 hektarų žemÄ—s, iÅ¡ kolÅ«kio gavau paskyrÄ… žiguliukui. Smagu buvo, kad tuometinis kolÅ«kio pirmininkas Jurgis Valeckas taip įvertino mano triÅ«sÄ…. Ariau naktimis, vos dvi tris valandas numigÄ™s, kad pasiekÄiau tokį rezultatą“, – prisiminÄ— labai malonias gyvenimo akimirkas Bronius. Apie save, kaimynus, gyvenimo iÅ¡mintį PapraÅ¡ytas papasakoti apie GalsiÅ¡kių praeitį, Bronislovas sakÄ—, kad Å¡iame kaime buvo apie 12 sodybų. Artimiausi jų kaimynai Lapeliai. Dar gyveno JuodvirÅ¡iai, Daukai, buvo keli VilÄ—niÅ¡kių kiemai, Å lapeliai, Jokubkai. VasarÄ… jaunimas linksmindavosi gegužinÄ—se. Jis dviraÄiu pasiÅ¡okti nukakdavo ir į Salas, ir į gretimus kaimus. GegužinÄ—s vykdavo ir laukymÄ—je visai Å¡alia jų namų. Å lapelių (už Å lapelio buvo iÅ¡tekÄ—jusi jo mama) ir dar kelių sodybų nebeliko melioruojant laukus. Dabar kaime, be jų, gyvena LapelienÄ—, pastaruoju metu žiemÄ… dažniau pas dukterį bÅ«nanti, ir Matiukai. GenovaitÄ— MatiukienÄ— yra buvusi JokubkaitÄ—. „Mano senelis turÄ—jo 15 hektarų žemÄ—s. IÅ¡ jos 11 hektarų buvo dirbamos, o kita – krÅ«mynai. Dabar žemÄ™ dirba pieno Å«kį turintis sÅ«nus Algimantas, gyvenantis MieliÅ«nuose. Dukra Regina įsikÅ«rusi KupiÅ¡kyje. Turime tris anÅ«kus. Dukros sÅ«nus Nerijus gyvena Vilniuje. Jau ir proanÅ«kiu RyÄiu mus pradžiugino. SÅ«naus dukra Laura studijuoja juvelyrikÄ… Vilniuje, o sÅ«nus Paulius įsikÅ«rÄ™s KlaipÄ—doje“, – sakÄ— Bronislovas. Visa giminÄ— buvo susibÅ«rusi prieÅ¡ deÅ¡imt su virÅ¡um metų per MotiejÅ«nų auksines vestuves, kurių iÅ¡kilmÄ—s vyko SvÄ—dasų bažnyÄioje, ir pernai per deimantines AdomynÄ—je. „Kol jauna, sveika buvau, nesunkiai dviraÄiu numindavau ir iki AdomynÄ—s. DvideÅ¡imt metų dirbau kolÅ«kio melžėja. Ta ferma buvo 2 kilometrai nuo Äia. Å iuo metu stÅ«kso apgriuvusi, apdegusi. IÅ¡ darbo turÄ—jau iÅ¡eiti anksÄiau, kai iki pensijos buvo dar likÄ™ keleri metai. PrireikÄ— klubų operacijos. Dažnai permÄ…stau savo gyvenimÄ…. Galiu pasidžiaugti, kad su vyru gražiai visÄ… laikÄ… sutarÄ—me. Jis darbÅ¡tus, ne girtuoklis. Tiesa, kartais atvažiuodavo dainuodamas, burnelÄ™ iÅ¡metÄ™s. Negi barsies. Manau, kad Å¡eimos darna klestÄ—tų, reikia kantrybÄ—s, atlaidumo. YpaÄ moteris turÄ—tų nekurstyti pykÄių, bÅ«ti supratingesnė“, – papasakojo apie save ir iÅ¡sakÄ— savo nuomonÄ™ paÅ¡nekovÄ—. Å irdies Å¡auksmo sugrąžinta į tÄ—viÅ¡kÄ™ IÅ¡ MotiejÅ«nų pasuku į treÄiÄ…jÄ… Å¡io kaimo sodybÄ…, kur gyvena Matiukai. Å i sodyba labiausiai nustebina. ÄŒia ir nuorodÄ… Å¡alia kelio į jos kiemÄ… surandu, kad pakliuvau į GalsiÅ¡kių Å«lyÄiÄ…. Kieme aptinku daugiau įdomių meniÅ¡kų akcentų, statinių. Gaila, bet namo durų niekas nepraveria. GenovaitÄ— ir Edvardas Matiukai prikÄ—lÄ— naujam gyvenimui GalsiÅ¡kiuose senÄ…jÄ… Jokubkų sodybÄ…. „GalsiÅ¡kiuose gimiau ir užaugau kartu su dviem vyresnÄ—mis seserimis Birute ir Janina. BirutÄ—s, gyvenusios MieliÅ«nuose, jau nebÄ—ra, o Janina įsikÅ«rusi Panevėžyje. ÄŒia senoji mano senelių Jono ir MarÄ—s Jokubkų sodyba. Mano tÄ—vai Juozas ir MarytÄ— Jokubkai kolÅ«kyje dirbo lauko darbininkais. Pro mÅ«sų kiemÄ… Ä—jo kelias į buvusiÄ… kaimo Å«lyÄiÄ…. Taigi tas užraÅ¡as ne Å¡iaip sau atsiradÄ™s. Ten gyveno Å lapeliai, Daukai, JuodvirÅ¡iai. GalsiÅ¡kiuose buvo apie 11 sodybų. Po karo kai kurie iÅ¡sikÄ—lÄ— į vienkiemius. Å iuo metu kaimas iÅ¡tuÅ¡tÄ—jÄ™s. Vieni žmonÄ—s iÅ¡mirÄ—, kiti iÅ¡sikÄ—lÄ— arÄiau geresnių kelių į AdomynÄ™ ar kitur. KolÅ«kiniais laikais mÅ«sų kaime, toje vietoje, kur Å¡iuo metu pastatytas Å¡iukÅ¡lių konteineris, buvo pieno surinkimo punktas. Jo vedÄ—ju dirbo Bronius Lapelis, o jo uoÅ¡vis Juozas MotiejÅ«nas surinktÄ… pienÄ… veždavo į Salų pieninÄ™. Dabar to kelio nebÄ—ra. Suiro medinis tiltas, pastatytas ant aukÅ¡tų kolonų. VÄ—liau žmonÄ—s žemÄ… tiltukÄ… pasistatÄ—. Tas irgi neatlaikÄ— pavasarinių polaidžių. Dar mes patys buvome surentÄ™ Å¡iokį tokį lieptelį. Salos visada mums buvo didelis traukos centras. ÄŒia palaidotas mano tÄ—vas, netoli Salų, GuÄiÅ«nuose, buvo vyro tÄ—viÅ¡kÄ—, jo brolis Salose įsikÅ«rÄ™s. Dabar aplinkui deÅ¡imt kartų toliau iki ten reikia važiuoti. Kartais prie mÅ«sų sodybos stabteli automobiliai ir jų vairuotojai teiraujasi kelio į Salas, mat navigacija veda juos Å¡iuo trumpiausiu keliu. Deja, tenka jiems sukti atgal. Matiuko anÅ«kams sumeistrautas žaidimų namelis. BanguolÄ—s AleknienÄ—s-AndrijauskÄ—s nuotraukos Pasak GenovaitÄ—s, pradinÄ™ mokyklÄ… kaimo vaikai lankÄ— Apirbuose, už MieliÅ«nų. AdomynÄ—je buvo aÅ¡tuonmetÄ— mokykla. Jos vyresnioji sesuo BirutÄ— baigÄ— Å imonių vidurinÄ™. Ten jÄ… tÄ—vas arkliu nuveždavo sunkiai iÅ¡važiuojamais keliukais, kad arÄiau bÅ«tų. Su dabar seniÅ«nijos centru tapusiais Å imonimis galsiÅ¡kieÄiams visada buvo nepatogus susisiekimas. Baigusi aÅ¡tuonias klases GenovaitÄ— iÅ¡važiavo pas tetÄ… į MiežiÅ¡kius (Panevėžio r.). Ten baigÄ— vidurinÄ™, vÄ—liau Panevėžio pedagoginÄ™ mokyklÄ…. Iki pensijos dirbo tame paÄiame mieste vaikų lopÅ¡elyje-darželyje. Jos vyras Edvardas yra veterinaras. „Kai abu iÅ¡Ä—jome į pensijÄ…, nutarÄ—me, kad reikia įsikurti arÄiau gamtos. Juolab kad po mamos mirties buvo likusi jau keleri metai tuÅ¡Äia gimtoji mano sodyba. Tai ir sugrįžau į GalsiÅ¡kius. Po truputį Ä—mÄ—me tvarkytis. NamukÄ… lentutÄ—mis apkalÄ—me. Vyras mÄ—gÄ—jas meistrauti, anÅ«kams sumeistravo žaidimų aikÅ¡teles, namelį ir kitokių sodybos puoÅ¡menų prikÅ«rÄ—. MÄ—gstu auginti gÄ—les. VasarÄ… visas aplinkos grožis labiausiai atsiskleidžia. NÄ—ra kada nuobodžiauti. Lankau etnografinio ansamblio repeticijas AdomynÄ—s laisvalaikio centre, giedu ir bažnyÄios chore. Vyras į repeticijas nuveža“, – kalbÄ—jo GenovaitÄ—. Paklaustas, iÅ¡ kur polinkis į menÄ…, Edvardas sakÄ—, kad visa tai tikrai iÅ¡ savo mamos paveldÄ—jÄ™s. Ji gražiai audÄ—, lipdÄ— iÅ¡ molio. Pastarųjų darbelių ir jį yra iÅ¡mokiusi. Atgijusia senelių ir prosenelių sodyba džiaugiasi ir Matiukų dukros Lina ir AuÅ¡ra, žentai ir trys anÅ«kai. VasarÄ… Äia suvažiuoja ir kiti giminaiÄiai. GalsiÅ¡kių senovÄ—s nuotrupos GalsiÅ¡kiai žinomi nuo XVII a., kai priklausÄ— karaliÅ¡kajai Pienionių seniÅ«nijai, Å ernupio vaitijai. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ apie šį kaimÄ… Vidmantas Jankauskas ir Janina DaÄiulytÄ— yra pateikÄ™ žiupsnelį į krÅ«vÄ… surinktų istorinių faktų. Å ioje enciklopedijoje raÅ¡oma, kad iÅ¡ pradžių kaimas vadintas Dargudžiais arba DargudiÅ¡kiais. 1672 metais Pienionių seniÅ«nijos inventoriaus knygoje raÅ¡oma, kad Dargudžiuose yra 4 valakai geros žemÄ—s. Kaime gyveno Andrius JanuÅ¡konis, Martynas MisiÅ«nas, Jonas MisiÅ«nas, Grigas Pavilonis, Brazis Valiulionis, kurie dirbo vienÄ… ketvirtadalį gautos ir tiek pat nuomojamos žemÄ—s. Kaimas valakų galais ribojosi su MieliÅ«nais ir etmono JonuÅ¡o Radvilos žemÄ—mis ties Å etekÅ¡na, o Å¡onais su tam paÄiam Radvilai priklausanÄiu Puidų (Puknių?) kaimu bei S. StriÅ¡kos valdomis. Dabartinis kaimo pavadinimas įsigali XVIII amžiuje. Panaikinus Pienionių seniÅ«nijÄ…, kaimas priklausÄ— Å imonių valstybiniam dvarui. 1844 metais Äia buvo Augusto Å lapelio, Klemenso VilÄ—niÅ¡kio, Tomo ÄŒernio, Leono KavoliÅ«no, Jono Mažylio, Elijo Vilimo, Vinco TuÄiaus Å«kiai. 1859 metais minimi Kazio Å lapelio, Justino VilÄ—niÅ¡kio, Stanislovo ÄŒernio, Jurgio JurÄ—no, Klemenso Mažylio, Tado MotiejÅ«no, Antano Starkaus, Vinco TuÄiaus Å«kiai. Kaimo žemÄ—s (kartu su ganyklomis) ribojosi su Å etekÅ¡nos dvarininko KlimaviÄiaus, Salų savininko Marikonio, Vaduvų dvarininkÄ—s PetkeviÄienÄ—s, Jonavos dvarininko Žurauskio bei valstybinių Å imonių ir Puponių dvarų žemÄ—mis. 1911 metais GalsiÅ¡kių Å«kininkai nutarÄ— skirstytis į vienkiemius. ŽemÄ— buvo padalyta į 34 sklypus, arba 19 Å«kių. Nepriklausomos Lietuvos metais kaimas buvo gana neturtingas. ŽmonÄ—s eidavo dirbti į Å etekÅ¡nos dvarÄ…. 1942 m. GalsiÅ¡kiuose buvo 12 Å«kių: Adomo JanÄio, Antano Vilimo, Juozo MotiejÅ«no, Kazio MotiejÅ«no, Balio MazureviÄiaus, Onos VilÄ—niÅ¡kienÄ—s, AnelÄ—s VilÄ—niÅ¡kienÄ—s, Jono VilÄ—niÅ¡kio, Jurgio Dauko, Vlado JuodvirÅ¡io, Juozo Jokubkos, Povilo Å lapelio. IÅ¡ viso gyveno 64 žmonÄ—s. Kaime kurį laikÄ… veikÄ— pieno separavimo punktas. Pokario metais partizanaudami žuvo Balys ir Jonas MazureviÄiai, Kazį MotiejÅ«nÄ… nužudÄ— stribai, PranÄ… JanÄį – partizanai. Kaimas priklausÄ— Å etekÅ¡nos, vÄ—liau – AdomynÄ—s kolÅ«kiams; Viluinių, vÄ—liau – AdomynÄ—s apylinkei. 1959 metais kaime buvo 46 gyventojai. GarsÅ«s žmonÄ—s ir vietovardžiai IÅ¡ GalsiÅ¡kių kilÄ™s kalbininkas, gydytojas, kultÅ«rininkas Jurgis Å lapelis (1876–1941). 1936 metais užraÅ¡yti Å¡ie vietovardžiai: Ataugas (krÅ«mai), Astravas, Didesijos, IÅ¡dagos, LaibelÄ—, Padubalis, Paliepis, Skaistupis, VartavietÄ—, Vidupievis (pievos), Dubjosijos, PintinÄ— (ariamoji žemÄ—), IÅ¡dagai (pieva su krÅ«mais), JoniÅ¡kis, Veselijų kalnelis (kalneliai), Gervakaklys, Gojus, MykoliÅ¡kis, PuÅ¡lyninÄ—, Vilkobala (balos, balelÄ—s), Ganykliniai (pieva ir dirva), TvoravietÄ— (dirva), VyžinÄ—s (pieva, krÅ«mai, dirva). XIX a. kaimo pieva prie Å etekÅ¡nos vadinta Linke.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 085 439 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |