 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
POVILUI TEBELÅ¡KIUI €“ 65
Povilas TebelÅ¡kis Vilniuje 1990 m. Nuotrauka iÅ¡ Aurelijos TebelÅ¡kienÄ—s albumo. KEM Povilo tÄ—vas buvo geležinkelininkas, o mama namų Å¡eimininkÄ—, augino vaikus. Å eima gyveno V. TebelÅ¡kienÄ—s tÄ—vų Zlotkų namuose, netoli SubaÄiaus geležinkelio stoties pervažos. Povilas Å¡eimoje buvo vyriausias. TurÄ—jo jaunesnÄ™ seserį BirutÄ™ ir brolį Algį. MokÄ—si SubaÄiaus vidurinÄ—je mokykloje ir jÄ… 1968 m. baigÄ—. „Mokykloje jis buvo geras ir pavyzdingas mokinys, sportavo, mÄ—go krepÅ¡inį, kaip ir daugelis to meto jaunuolių turÄ—jo svarbiausiÄ… svajonÄ™ – mokytis, įsigyti specialybÄ™. Povilas pasirinko humanitaro, istoriko kelią“, – raÅ¡Ä— Alfreda PetrulienÄ— apie iÅ¡kilų subatÄ—nÄ… knygoje „KupiÅ¡kis. Gamtos ir istorijos puslapiai“, 2009 m. P. TebelÅ¡kis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos fakultetÄ…. DomÄ—josi Lietuvos istorija ir praeitimi, Å¡oko ir dainavo etnografiniame ansamblyje „Ratilio“. ÄŒia susipažino ir su savo bÅ«sima žmona Aurelija. Kaip istorikas tyrinÄ—jo archeologijos paminklus Panevėžio, KupiÅ¡kio, RokiÅ¡kio rajonuose. VykdÄ— archeologijos paminklų, tarp jų Gyvakarų, Mirabelio piliakalnių, kasinÄ—jimus. Apie tyrinÄ—tus objektus raÅ¡Ä— straipsnius leidiniams „MÅ«sų kraÅ¡tas“, „Baltų archeologija“, „KupiÅ¡kio kraÅ¡tas“, „KupiÅ¡kÄ—nų mintys“ ir kt., pritarÄ— idÄ—jai rengti „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopediją“ ir kiek galÄ—jo prisidÄ—jo prie Å¡io darbo. „Kai sovietiniais metais įsisiÅ«bavo melioracija, kai iÅ¡kilo pavojus mažiems ir nedideliems upeliams – buvo užsimota iÅ¡tiesinti ir VieÅ¡intos upÄ™, atitekanÄiÄ… iÅ¡ VieÅ¡intos ežero ir įtekanÄiÄ… į LÄ—venį, srauniÄ…, su gražiomis pakrantÄ—mis ir reta jų augalija bei gyvÅ«nija upÄ™, Povilas TebelÅ¡kis, tuo metu jau žinomas paminklosaugos specialistas, stojo visomis savo pilietinÄ—mis galiomis ir tarnybine veikla į mūšį, kad nors VieÅ¡intos upÄ—s atkarpa nuo SubaÄiaus geležinkelio stoties gyvenvietÄ—s iki jos santakos su LÄ—veniu, o tai keli kilometrai natÅ«ralios aplinkos, iÅ¡liktų nesubjauroti. Ir tai jam pavyko.“ (A. PetrulienÄ—, „KupiÅ¡kis. Gamtos ir istorijos puslapiai“, 2009 m.) Vienas iÅ¡ paskutiniųjų, kaip almanache „KupiÅ¡kis“ raÅ¡Ä— Vidmantas Jankauskas, P. TebelÅ¡kio darbo rezultatų buvo Gyvakarų kapinyne surasta vienintelÄ— KupiÅ¡kio r. akmens amžiaus kapavietÄ—. TyrinÄ—tojas itin džiaugÄ—si Å¡iuo atradimu, labai papildžiusiu paÄios seniausios gimtojo kraÅ¡to praeities tyrinÄ—jimų kraitį. Å io iÅ¡kilaus pokario kartos subatÄ—no, savojo kraÅ¡to praeities tyrinÄ—tojo ir patrioto netekome 2003 m. kovo 3 d. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 081 254 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
