Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gamta ir mes

AR AUGINI šILAUOGIų?

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2009−10−01

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Toks klausimas pastaruoju metu bene dažniausias sodininkų mėgėjų pokalbiuose.

Atsakymų į jį būna ir "taip", ir "ne". Neretai ir trečiaip. Vadinasi, buvau pasodinęs kelis tokius uogakrūmius, tačiau nežinau, dėl kokios priežasties jie neįsitvirtino.Dar negalime garantuoti, jog po metų ar vėliau kuri nors iš kupiškiečių ūkininkių ar jų namiškių, padėjusių išrinkti šių uogakrūmių sodinukams vietą ir vėliau juos puoselėti, nepasakys "trečiaip", tačiau kad mūsų rajono soduose ir sodeliuose rugsėjo 18-20 dienomis šio retesnio augalo buvo padiegta per penkiasdešimt sodinukų, tai joks atsitiktinumas.

Nubildėjo į Pagirius

Pasak Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) Kupiškio rajono skyrių koordinacinio centro "Sodžius" vadovės Palmiros Penkauskienės, aštuntoji šią vasarą išvyka pasižvalgyti po šalį, kaip ir ne viena iš ankstesnių, buvo ir seminarinio pobūdžio.
Veiklios sodietės rūpinasi gyvenviečių aplinkos tvarkymu, perplanuoja savo sodybas, darželius ir sodus paįvairina retesniais augalais. Vieni iš tokių yra šilauogės, kurios pas mus dar nėra labai paplitusios ir dėl nedrąsos jas auginti. Juolab kad jų sodinukai ne iš pigiųjų ir vadovautis vien knyginiais patarimais ne visi išdrįsta.
P. Penkauskienės žiniomis, Lietuvoje kol kas yra du stambesni šilauogynai - Žemaitijoje ir Vilniaus krašte. Susiruošta, kur arčiau - į Pagirius sostinės pietinėse prieigose. Juolab kad UAB "Jūsų sodui" vadovas Petras Basalykas mielai sutiko pasidalyti ir teorinėmis, ir šilauogių auginimo keliolikos metų praktinės patirties žiniomis.

Nuosavos plantacijos - 10 hektarų

Pastaruoju metu P. Basalykas turi dešimties hektarų šilauogių lauką. Pusantro metro aukščio šie uogakrūmiai yra jau brandaus amžiaus ir atsilygina nemažu derliumi, kurį, kaip ir daugelio kitų kultūrų, lemia oro sąlygos. Šiemet iš savojo medelyno jis priskynė ir realizavo apie trisdešimt tonų derliaus. Apibūdinęs uogas - jos ne tik gardžios, sveikatingos ir labai tinkamos transportuoti - plantacijos šeimininkas pabrėžė, jog šiame medelyne jis daug laiko praleidžia ir per uogakrūmių žydėjimą. Jau labai gražiai atrodo visas tas pražilęs plotas, žinoma, ir kvapas tų kekelių nenusakomas.

Išaukštino mažą uogą

Skyręs keletą valandų su kupiškėnais bendrauti ponas P. Basalykas plačiai apibūdino dar retai skanaujamą uogą. Palyginti ją su visiems žinoma mėlyne - per maža. Joje yra vaivorų (girtuoklių), spanguolių, bruknių ir, žinoma, mėlynės savybių.
Žinomas sodininkas, apžvelgęs autobusą geros nuotaikos klausytojų, pagyrė, jog kupiškiečiai susidomėjo vadinamosiomis mėlynių giminaitėmis. Jo turimomis žiniomis, šilauogė - jaunystės uoga, didžiausias antioksidantų šaltinis. Šios jos savybės, palyginti su kitų vaisių ir daržovių, daug ilgiau išsilaiko. Jose esančios biologiškai aktyviosios medžiagos, vitaminai, mikro - ir makro - elementai labai padeda širdies ir kraujagyslių sistemai. Šiose uogose - kalio, fosforo, mangano, geležies, kalcio slėpiniai. Yra jose gintaro, citrinos, folinės rūgšties. Daugybę vertingų medžiagų žmogaus organizmui sukaupianti šilauogė itin stiprina regėjimą, gerina atmintį, koordinaciją, apskritai stabdo senėjimo procesus. Ji kuo dažniau turėtų būti ir ant diabetikų stalo. Japonai šilauogę vadina akių uoga.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 081 164

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]