|
|
|
Vėrinys MAMA SAKYDAVO, KAD GENOVAITÄ— BUS BÄ—GÅ«NÄ—
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−11−08 |
 Būna, kad pasiilgsti žmogaus, su kuriuo ir nesi artimai pažįstamas. Ir man visada malonu šnektelti su Genovaite Grižiene. Taip ir pastarąjį kartą: " Labai seniai Kupiškyje nematyta" . O ji - "Iš tikrųjų taip. Šiemet daugiausia laiko praleidau pas seserį Pauliną Klaipėdoje. Reikia jai paglobojimo. O kai sugrįžtu namo, pas gydytojus lankausi, draugių esu pasiilgusi, vis koks reikalas sporto veteranų klube atsiranda. Neseniai dar kartą buvo aptarta knyga "Metai su sportu". Juk toks leidinys tik ketvirtas Lietuvoje".
Į varžybas važiuodavo arkliu
Genovaitė Grižienė sakė, jog toje knygoje bus parašyta ir apie ją. Ji ir pati leidinio sudarytojams pateikė savo autobiografiją.
TaÄiau vis dÄ—lto įdomiau su paÄiu žmogumi Å¡nekÄ—tis, negu jo biografijÄ… skaityti. O pokalbį pradÄ—jau nepatiklumu. GenovaitÄ— užsiminÄ—, jog kitÄ… rugsÄ—jį Å¡vÄ™sianti savo aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtÄ…jį gimtadienį, o man jos iÅ¡vaizda prie minimo amžiaus visai nesiderino. AiÅ¡kiai iÅ¡ pavydo dariau prielaidÄ…, jog tokiai jaunatviÅ¡kai jai iÅ¡likti tikriausiai padÄ—jo ir kÅ«no kultÅ«ros mokytojos profesija.
Visada šviesios nuotaikos mokytoja G. Grižienė nuramino, jog nesą ko jai pavydėti, juolab ir sveikata, kaip ir daugelis sportininkų profesionalų, negali girtis. O kad buvo ir liko patenkinta mokytojos profesija ir specialybe, tai teisybė. Jeigu būtų lemta sugrįžti į jaunystės dienas, tai ir vėl rinktųsi tą patį kelią. Jau, matyt, buvęs toks jos pašaukimas. Juolab niekas labai ir neįkalbinėjęs jos rinktis šią specialybę, nors visus normatyvus lengvai įvykdydavo, o 400 ir 800 metrų bėgimo varžybose nedaug su kuo tekdavo rungtis.
Ji su tÄ—vais gyveno MiliÅ«niÅ¡kių kaime, SvÄ—dasų paÅ¡onÄ—je, Äia pat buvo ir mokykla. Jau vyresnÄ—se klasÄ—se teko dalyvauti sportinÄ—se varžybose ir Panevėžyje, ir KupiÅ¡kyje. Ä® pastarÄ…jį miestÄ… dalyvauti moksleivių varžybose ne kartÄ… važiuota ir arkliu. KartÄ… suvÄ—lavus grįžti svÄ—dasiÅ¡kiams namo nakvoti apsistojo Å imonyse. Tada nÄ— nepagalvojusi, kad vÄ—liau Å¡iame miestelyje kurį laikÄ… teks jai ir mokytojauti.
Stojo į neakivaizdinį, bet priėmė į stacionarą
GenovaitÄ— pasakojo, jog karo metai sutrukdÄ— jai mokytis, tad vidurinÄ™ mokyklÄ… baigÄ— jau bÅ«dama vyresnÄ— nei dvideÅ¡imties, taÄiau stoti tais paÄiais metais studijuoti nÄ— neketino, nes mamos aiÅ¡kių aiÅ¡kiausiai buvo pasakyta: " Vaikeli, argi nematai, kad neturim iÅ¡ ko tavÄ™s leisti mokslan".
Pavyko jai gauti pamokų AndrioniÅ¡kio septynmetÄ—je mokykloje, ir tik po dvejų metų ryžosi stoti į Kauno kÅ«no kultÅ«ros instituto neakivaizdinį skyrių. Bet nuo stojamųjų egzaminų, pasak GenovaitÄ—s, pradÄ—jo jai sektis. Tuo metu ir dieniniame skyriuje trÅ«ko vidutinio nuotolio bÄ—gikių studenÄių, tad bÅ«simasis treneris Antanas Arlauskas pasirÅ«pino, kad stipendija jai bÅ«tų mokama, ir bendrabutis suteiktas, nors pastarojo netrukus atsisakÄ—, nes buvo nusiteikusi stropiai mokytis, tad nuomojosi kambarÄ—lį.
G. GrižienÄ— pasakojo, kad studijų metai buvo labai turiningi. BÅ«dama antrame kurse už geru sportinius rezultatus ir pavyzdingÄ… mokymÄ…si buvo priimta į Lietuvos geriausių sportininkų rinktinÄ™. Tad vienÄ… pasirengimo varžyboms stovyklÄ… keisdavo kita, žaidynÄ—s vykdavo vis kitoje tuometinÄ—s SÄ…jungos Respublikoje. TodÄ—l pagal tuometines sÄ…lygas buvo nemažai pamatyta. Tik nei tada, nei vÄ—liau, jau dirbant mokykloje, mokytojai G. Grižienei neteko apsilankyti nÄ— vienoje demokratinÄ—je Respublikoje. TaÄiau svajonÄ™ žvilgterÄ—ti į vakarietiÅ¡kÄ… gyvenimÄ… ji tebepuoselÄ—ja, nors pati suabejoja, jog per ilgai delsÄ—. Mananti, kad didžiausia kliÅ«timi tokiai iÅ¡vykai gali bÅ«ti sveikata.
Tapo Äempione
Prisiminusi studijų metus Genovaitė sakė, jog kaimynės domėdavosi, kuo ji būsianti, o mama paaiškindavusi, kad bėgūnė. Įsiminė jai ir tai, kad jos, Mudarauskaitės, pavardė bendramokslių juokais sutrumpinta į Mudros, labai lengvai buvo įsimenama rusakalbiams, o paskui ir tarp savų net ir vietoj vardo buvo taip šaukiama.
Pasak GenovaitÄ—s, aukÅ¡Äiausias jos sportinis pasiekimas buvo 800 metrų bÄ—gimo ÄempionÄ—s titulas. Pasiektas jis 1954 metais Vilniuje respublikinÄ—se lengvosios atletikos varžybose. TaÄiau turÄ—jo ir labai pretenzingÄ… varžovÄ™, taip pat studentÄ™, neretai tekdavo likti antrÄ…ja. "Nuo mažumÄ—s daug dirbusi, iÅ¡tvermÄ—s turÄ—jau užtektinai, taÄiau greiÄiu varžovei tekdavo nusileisti, nes sportininko techniniai duomenys iÅ¡tobulinami daug jaunesniame amžiuje, negu aÅ¡ susidomÄ—jau Å¡ia rungtimi".
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
