AkvilÄ— KukÄ—nienÄ—, eidama Gedimino gatve pro miesto aikÅ¡tÄ™, senu įpratimu įdÄ—miai pažvelgia į Å¡ios erdvÄ—s gilumÄ…. Tarsi aname jos pakraÅ¡tyje tebebÅ«tų nedidelis mÅ«rinukas. Nors Å¡is pastatas nugriautas daugiau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų, jos vaizduotÄ—je, kaip ir nuotraukose, tebÄ—ra iÅ¡likÄ™s. Jame kelis deÅ¡imtmeÄius veikÄ— KupiÅ¡kio spaustuvÄ—, kurioje ir ji dirbo.
DarbovieÄių nekaitaliojo
"SpaustuvÄ— buvo vienintelÄ— mano darbovietÄ—", - sakÄ— AkvilÄ—.
DaugybÄ™ metų rytmeÄiais ji, kaip ir kiti spaustuvÄ—s darbuotojai, apsivilkdavo tamsiai mÄ—lynÄ… ar pilkÄ… chalatÄ… ir atsidurdavo linotipo, spausdinimo maÅ¡inų dunksÄ—jimo garsų, spausdinimo dažų ir iÅ¡lydyto Å¡vino karÅ¡Äio prisisunkusiame ore. Bet visos ten dirbusios moterys ir tokioje techniÅ¡koje aplinkoje gražiai atrodydavo - bÅ«davo dailiai susiÅ¡ukavusios, Å¡viesios palaidinukÄ—s ar megztuko apykaklÄ™ ant chalato atlapų iÅ¡traukusios.
"Darbas buvo nelengvas ir net labai atsakingas", - pabrėžė paÅ¡nekovÄ—, turÄ—dama omenyje laikraÅ¡Äio leidybÄ….
KupiÅ¡kyje spaustuvÄ— pradÄ—jo veikti 1947 metų pavasarį, nuo tada joje imtas spausdinti ir dabartinių "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių" pirmtakas, tuometinÄ—s KupiÅ¡kio apskrities dviejų puslapių leidinys. Jo pirmas numeris, iÅ¡spausdintas Panevėžyje, skaitytojus buvo pasiekÄ™s prieÅ¡ pusmetį - 1946 metų spalio 22-Ä…jÄ….
PakvietÄ— dirbti valytoja
Prisiminus mums Å¡iÄ… datÄ…, AkvilÄ— sakÄ—, kad tada ji buvo tik vienuolikos metų, lankÄ— JuodpÄ—nų mokyklÄ… ir tikrai nepuoselÄ—jo minties, kada nors valandų valandas praleisti prie laikraÅ¡Äio spausdinimo maÅ¡inos.
Šioje nedidelėje poligrafinių paslaugų įmonėje ji pradėjo dirbti daug vėliau, 1965- aisiais, jau keliolika metų ten triūsusios giminaitės Elvyros Bizinienės patarimu.
Tuo metu spaustuvei reikėjo valytojos, ir Akvilė apsisprendė, kad toks darbas jai, dviejų mažų vaikelių mamai, kaip tik, juolab kad juos galėjo palikti anytai prižiūrėti.
Bet patalpas tvarkyti jai teko neilgai, nes spaustuvÄ—s vadovas nusprendÄ—, kad jaunai moteriai nesudÄ—tinga bÅ«tų iÅ¡mokti dirbti su blankų spausdinimo maÅ¡inyte. O kai pamatÄ— jos stropumÄ…, tai įkalbÄ—jo jÄ… stoti prie laikraÅ¡Äio spausdinimo maÅ¡inos.
Laikraštį leido jau pažangiau
A. KukÄ—nienÄ— sakÄ—, jog, tapusi spaustuvininke, iÅ¡ seniau Äia dirbusių žmonių prisiklausÄ— pasakojimų, kokia nelengva buvo laikraÅ¡Äio leidybos pradžia - ir prie žibalinÄ—s lempos atskiromis Å¡vino raidelytÄ—mis visÄ… tekstÄ… surankioti tekdavo, ir rankomis laikraÅ¡Äio spausdinimo maÅ¡inÄ… per naktį sukdavo. Jai pradÄ—jus dirbti spaustuvÄ—je, jau daug kas buvo naujoviÅ¡kiau. Pavyzdžiui, raÅ¡inių laikraÅ¡Äiui tekstai jau buvo renkami linotipu ir iÅ¡liejami skilties platumo eilutÄ—mis.
Pasak AkvilÄ—s, darbe jai labiausiai teko bendrauti su spausdinimui metalinių puslapių paruoÅ¡Ä—ja, o spaustuvininkų terminologija laužytoja, Aldona Žebrauskiene, galiausiai su laikraÅ¡Äio redakcijos korektore, nes ji kas kartÄ… pateikdavo jai spausdintinus laikraÅ¡Äio puslapius jau su redaktoriaus ar jį pavaduojanÄiojo asmens paraÅ¡u.
Prie spausdinamosios - po 12 valandų
A. KukÄ—nienÄ—s darbas buvo pagal griežtÄ… grafikÄ…. Ä® spaustuvÄ™ ji ateidavo laikraÅ¡Äio leidimo dienų - pirmadienio, treÄiadienio ir penktadienio - rytmeÄiais. Pirmiausia bÅ«davo spausdinami vidiniai puslapiai, po pietų - iÅ¡oriniai. Tas procesas užtrukdavo apie dvylika valandų, nes ir laikraÅ¡Äio tiražas, pavyzdžiui 1980 metais, siekdavo per aÅ¡tuonis tÅ«kstanÄius egzempliorių. Po laikraÅ¡Äio spausdinimo A. KukÄ—nienÄ— turÄ—davo poilsio dienÄ….
AkvilÄ—, prisiminus mums jos 25 metų sÄ…sajas su rajono laikraÅ¡Äio leidyba, sakÄ—, jog su spaustuve atsisveikino sulaukusi pensinio amžiaus.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.