Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

SENA ŠIMONIŲ IR ŠEPETOS JAUNIMO NESANTAIKA PRASIVERŽĖ KRŪVINU ĮNIRŠIU

Gaila Matulytė, Jurgita Žiukaitė

2004−12−04 0

Miestelyje – slogi atmosfera
Lemtingasis įvykis Šimonyse pastaruoju metu – pagrindinis kalbų objektas. Apie žiaurumo proveržį ginčijamasi namuose, šnabždamasi gatvelėse, aptarinėjama parduotuvėse – abejingų nėra. Tačiau jis vertinamas labai skirtingai. Vieni priblokšti nepaaiškinamo žiaurumo, gaili tiek šepetiškių, tiek šimoniečių jaunuolių tėvų. Tačiau kartais pasigirsta ir agresiją, prišaukusią beprasmę mirtį, ginančių nuomonių. “Ir gerai. Taip ir reikėjo. Nebeatvažiuos su grandinėm (iš vienoje parduotuvių nugirsto pokalbio apie mirtinai sumuštą jaunuolį)."
Šimonių turgelio teritorijoje, šalia parduotuvės (savaitės pradžioje čia dar buvo galima matyti kruvinų muštynių pėdsakus), stovi gėlių krepšelis, dega žvakė. Tiek teliko iš jauno žmogaus.
Šalia prie vietos kultūros namų esančių lauko tualetų ant balto sniego spindi purpurinės kraujo žymės. Miestelyje sklando gandai, jog į šokius atvykęs vaikinas buvo ne tik mušamas, bet ir iš jo tyčiojamasi murkdant galvą į tualeto angą, šlapinantis ant jo.
Šimonių kultūros namų direktorius Vladas Ruplėnas sakė lyg ką bloga nujausdamas nenorėjęs tąkart rengti šokių vakaro. Tačiau atsižvelgė į vietos jaunimo prašymą, paskutinį vakarą prieš susikaupimo, laukimo laikotarpį Adventą – pasilinksminti. Apie norą rengti šokius jis kalbėjęs ir su vietos policijos pareigūnu. Pastarasis iš anksto pranešęs penktadienio vakarą šokiuose budėti negalėsiąs. Neatsižvelgiant į tai, jaunimo norą pasišokti kultūros namų vadovas vis dėlto patenkino. Laisvalaikio vakaras, anot jo, sąmoningai, jog dalyvautų tik čionykštis jaunimas, buvo organizuojamas penktadienį.
Atvykusi grupelė šepetiškių įtarimo V. Ruplėnui nesukėlė. Jie direktorių patikino atvažiavę pasišokti. Muštynių V. Ruplėnas sakė nematęs, nes… vidurnakty, palikęs salės raktus vakarą vedusiajam, parėjo namo. “Ne paslaptis, buvau truputį išgėręs,„ - apgailestavo kultūros namų vadovas.
Šimoniečiai kalba po žiauriojo įvykio, savaitės pradžioje, šalia miestelio parduotuvių sniege, lyg keršto pranašus, išvydę įrėžtus kryžiaus ženklus.