Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

LAISVĖ – NŪDIENOS ŽMOGAUS AKIMIS

2015−01−13 3

Sausio 13-ąją minima Laisvės gynėjų diena, jų garbei iškeliama Lietuvos valstybinė vėliava.
Laisvė buvo iškovota nelengvai. 1991 metų naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją sovietų desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Juos gindami žuvo 14 žmonių, dar apie 1000 buvo sužeista. Pulti Parlamento pastato kariškiai nebedrįso.
Kasmet šie įvykiai vis labiau tolsta nuo mūsų ir daug kam tampa tik istorijos faktu. Šių įvykių dalyviai, atrodo, jau spėjo viską išpasakoti, paliudyti.
Dabartinė padėtis Ukrainoje, visai netoli Lietuvos, iš naujo verčia sunerimti ir įvertinti tai, kas buvo iškovota prieš dvidešimt ketverius metus.
Apie tai pasikalbėjome su skirtingų profesijų ir įvairaus amžiaus kupiškėnais.

Eugenija KATAUSKIENĖ
(mokytoja, Trečiojo amžiaus universiteto lektorė)

Visi žmogaus, tautos ar net pasaulio įvykiai, man atrodo, yra numatyti iš anksto. Tai kur tada žmogaus laisva valia? O laisvė glūdi mūsų požiūryje į tai, kas mums atsitinka. Žmogus laisvas priimti viską. Jis gali nekęsti, keikti, mylėti, gerbti...
Žodžiu, koks pats esi, taip ir vertini save ir kitus.

Sausio 13-osios įvykiai mums irgi sukėlė didelę jausmų bangą: nuo meilės iki puikavimosi savimi, nuo džiaugsmo iki susipriešinimo.
Širdimi esu taikus balandis, todėl trokštu, kad kiekvieną akimirką jaustume pagarbą, atjautą ir meilę visiems – sau, draugams, šeimai, tautoms – visai kūrinijai. Jeigu užsidarysime vertinimų rate, ko gero, neberasime nė vieno „gero“ žmogaus, nes patys būsime pilni neapykantos, pavydo, pašaipos...

Istoriniai įvykiai mus visada ir visaip moko mylėti, skleisti taikos idealus ir viską priimti kaip duotybę, kurios metu kuriame patys save.
Plazdenančios vėjyje vėliavos, raudoni gvazdikai ant kritusiųjų kapų, šventiškos kalbos iškilmingų posėdžių metu – tai graži akimirka, bet koks aš esu iš tikrųjų, atsiskleidžia tik paprasčiausioje dabartyje, kai reikia dirbti, mylėti, atleisti, kai mokomasi kilti ir kelti, paduoti ranką, o ne pastumti, supeikti ar „kabinti etiketes“.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"