Baigiantis metams įprasta įvertinti atliktus darbus, palyginti planus su realybe, pasvarstyti, ar veiksmingi buvo sprendimai, kokia gauta nauda. Lapkričio pabaigoje sušauktame rajono Tarybos posėdyje politikai patvirtino 2014 metų valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų sąrašą. Toks sąrašas buvo patvirtintas ir šių metų vasario mėnesį, natūralu manyti, kad gerų naujienų ar pokyčių per paskutines savaites naujas sprendimas nebeatneš.
Pasak sprendimo projektą pristačiusio Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Juozo Alberto Uldukio, sąrašą teko tikslinti dėl iš anksto nenumatytų darbų ir lėšų perskirstymo. O perskirstyti nelabai yra ką, palyginti su melioracijos darbų ir lėšų jiems kasmet augančiais poreikiais. Poreikiai auga, nes melioracijos įrenginiai vis labiau nusidėvi, o valstybė, ūkio krizės slegiama, vis taip pat žūtbūtinai taupo. Pinigus, kaip aguonos grūdą, tenka trupinti į dar menkesnes daleles.
Šiemet valstybės lėšų būtiniausiems melioracijos darbams rajone skirta 922 tūkst. litų. Jų reikėjo devynioms užtvankoms prižiūrėti, didesnių drenažo rinktuvų avariniam remontui, melioracijos statinių priežiūrai gyvenvietėse, pralaidoms išvalyti, melioracijos grioviams valyti ir remontuoti, melioracijos statinių ir melioruotų žemių duomenų bazei kaupti ir tvarkyti, tyrinėjimo ir projektavimo, ekspertizės darbams atlikti.
Paklaustas apie lėšų poreikius J. A. Uldukis pamėgino suskaičiuoti: „Tarkim, yra apie 1 tūkst. km melioracijos griovių, vienam km nušienauti reikėtų apie 2 tūkst. litų, taigi vien šiam darbui išleistume 2 mln. litų. O ką kalbėti apie kitus rimtus ir didelius darbus...“
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.