Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

MERAS PAŽADĖJO PREMIJĄ UŽ SURASTUS JO RŪMUS

Ingrida NAGROCKIENĖ

2014−11−11 41

Ar pavargęs nuo gyventojų replikų, ar nusprendęs prieš savivaldos rinkimus imtis viešumo taktikos, Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis pakvietė apžiūrėti savo legenda tapusią sodybą ant marių kranto. Vieno hektaro sklype šeimininkas jau yra iškasęs tvenkinį, įveisęs žuvyčių, susitvarkęs prieplauką, susirentęs lauko tualetą ir malkinę, pasisodinęs sodą. O neseniai meras pasistatė ir namą – atsivežė kelis tūkstančius kainuojantį metalinį jūrinį konteinerį. Ekologijos pagautas J. Jarutis jau suka galva, kaip jį įsirengti iš to, ką ras po ranka, ir tikina, kad tai daro ne iš taupumo.

Pakvietė į sodybą

„Kupiškėnų minčių“ redakcija gavo netikėtą rajono mero J. Jaručio siūlymą aplankyti jo sodybą prie Kupiškio marių, netoli Palėvenėlės kaimo. Pasak šių valdų savininko, tenka dažnai išgirsti įvairių gandų, kad čia kyla didžiausi rūmai ir kad neva rajono meras krauna kraitį iš kažkokių „išplautų“ pajamų.

Mūsų kelionė į J. Jaručio sodybą prasidėjo jo senu, kaip sakė pats vairuotojas, automobiliu.
„Man brangūs daiktai nėra didelės reikšmės dalykai. Kodėl man naujas automobilis, jei ir šitas gerai. Turime dar vieną, kuriam reikia mažai kuro, ir galime toliau važinėti“, – apie savo transporto priemones sakė J. Jarutis.

Senasis automobilis merui tarnauja norint pasiekti ir savo sodybą prie marių. Iš čia vyras į miestą dideliu automobiliu parsiveža ir malkų, kurios tvarkingai sukrautos gana tuštokame sklype.

„Šitą hektaro sklypą nusipirkome prieš kokius šešerius metus. Tuomet už jį mokėjau 4 tūkst. litų, tokius ir pateikiau duomenis savo turto deklaracijoje. Dabar gal jis ir vertingesnis. Bet šiais laikais ką nors parduoti sunkiau nei nupirkti“, – kalbėjo J. Jarutis.

Sodyboje negyvens

Iš pradžių mero nupirkto sklypo vietoje buvo žvyro karjerai, pelkės. Todėl pirmiausia bandydamas savo valdas sutvarkyti, kad būtų galima bent poilsiauti, pašnekovas teigė privalėjęs nusausinti sklypą ir jį paaukštinti. Taigi, gavus leidimą buvo iškastas tvenkinukas, kurio žemes šeimininkas paskleidė po teritoriją.
Praėjus šešeriems metams sklypas, kurio ketvirtadalį sudaro miškelis, ne itin praturtėjo statiniais. Vos privažiavus jį pasitinka kelio užtvaras su ženklu „Privati valda“.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"