Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PAS ŽILIUS: VAKAR, šIANDIEN IR RYTOJ

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−09−13

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

"Šiuose namuose niekada nebuvau, bet einu kaip į savus", - išsprūdo vietoj pasisveikinimo. Bet šeimininkams panašus atsiliepimas, man pasirodė, jau buvo girdėtas. O netrukus iš Birutės ir Adolfo Žilių išgirdau, jog yra laimingi, nes pasitaikė vis būti tarp gerų žmonių ir labai daug ko iš jų gyvenime reikalingo pasimokyti.

Pirmininkavimo - 40 metų

Birutė ir Adolfas Žiliai ne tik Šimonių apylinkių, bet ir viso rajono vyresniajai kartai žinoma šeima. Juk ir kai kupiškėnų krašte buvo per trisdešimt smulkių kolūkių, o jų vadovai nuolat keisdavosi, žmonės vis tiek įsidėmėdavo jų pavardes. O ką bekalbėti apie tuos, kuriuos rajono pirmieji asmenys atveždavo ar iš vietos specialistų į pirmininkus iškeldavo ilgam. Ir dar toji vadyba žmogui neblogai sekėsi.
A. Žiliaus pirmininkavimas - vienas iš pastarųjų atvejų.
Su pašnekovu bandom tą laiką apriboti datomis, bet čia pat jis nuotaikingai pabrėžia, jog ir dabar tebeturįs panašų postą. Mat kai Šimonių kolūkis prieš keliolika metų suaižėjo į aštuoniolika dalių, A. Žilius tapo Šimonių mechanizacijos žemės ūkio bendrovės su 150 narių vadovu. Dar bandė dirbti laukus, teikti besikuriantiems ūkininkams paslaugų, tačiau kasmet vis labiau aiškėjo, jog reikia sukti turto dalijimosi link, ir, pasak Adolfo, pastaruosius kelerius metus vien tuo ir užsiiminėja bei manąs šiemet tuos rūpesčius baigti. "O jeigu dar kam nors būtų įdomu, kaip tapau kolūkio pirmininku, tai turiu prisipažinti, kad ir man pačiam tas žingsnis buvo netikėtas. Paprasčiausiai dėl to kalta Birutė, nes tai ji perkeldino mane į savo kraštą", - į jaunystės dienų nuotaiką įsijautė A. Žilius.
Tuo metu Adolfas, vaikinas iš Klaipėdos rajono Medsėdžių kaimo, mokėsi uostamiestyje, buhalterinės apskaitos technikume, o kai 1959 metų pradžioje reikėjo atlikti gamybinę praktiką, tai pasirinko Kupiškio rajoną. Čia žemės ūkio kuratoriai pasiuntė ten, kur labiausiai reikėjo buhalterijos darbuotojų - į Juodpėnus. Šio ūkio tuometinis vadovas Petras Garšva netrukus ėmė užkalbinėti žemaičiui dantį, kad šis liktų čia dirbti vyriausiuoju buhalteriu, o technikumą baigtų neakivaizdžiai. Bet dėl tokio žingsnio jau reikėjo tartis su žmonele Birute. Ji neprieštaravo, nes tai buvo perspektyva jaunai šeimai įsikurti ne per toliausiai nuo jos tėviškės Tumasonyse.
"Bet po trejų metų jau vežė mane siūlyti rinkti kolūkio pirmininku Bugailiškių ir aplinkinių kaimų žmonėms", - vertė naują puslapį iš savo praeities Adolfas. Jam tada buvo tik dvidešimt treji, bet visiškai nesibaimino, kad galėtų nesugebėti.

Pastebėdavo ir darželius

Pasak A. Žiliaus, daugelis tuometinių kolūkių pirmininkų galėjo būti vedžiojami už nosies buhalterių, o jam tuos dokumentus šifruoti pagalbininko nereikėdavo, nemėgdavo užsisėdėti kontoroje, motociklu vis birbdavo į laukus, fermeles, kur triūsdavo žmonės. Sustodavo ir už gražius darželius moterų pagirti. "Sutartinai dirbdami rasdavome laiko į ekskursijas išvažiuoti. Taip ir tapo Bugailiškiai rajone labiau žinomi, net naują kontorą pasistatydinti leidimą gavome", - pasakojo nuotrupas tame kaime penkiolika metų praleidęs A. Žilius.
RÄ—mÄ—si specialistais
Tiek pat, penkiolika metų, A. Žilius vadovavo ir Šimonių kolūkiui, kuris, prigludinus prie jo buvusį Nociūnų tarybinį ūkį, tapo stambiausiu rajone. Dabar jį apibūdinti padėjo ir tame gigante tiek pat metų vyriausiąja ekonomiste dirbusi Birutė Žilienė. Žemės naudmenų buvo kone 9 tūkstančiai hektarų, penki šimtai kolūkiečių. Vairuotojais dirbo 40 vyrų, traktorininkais - 60, iš to pulko apie dvidešimt stropiausių mechanizatorių vasarą išvažiuodavo javų kulti. A. Žilius pabrėžė, kad jo vadovaujamas Šimonių kolūkis labiau garsėjo mėsos gamyba, vienais metais net buvo laimėjęs respublikinę socialistinio lenktyniavimo vėliavą, žinoma, ne apskritai Lietuvoje, o atitinkamoje ekonominėje zonoje. Didelio ūkio reikalus tvarkyti reikėjo ir specialistų, vienu metu jų dirbo kone šešiasdešimt.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 462

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]