 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
IšėJęS BRANDUMOS VASARą
Viena paskutiniųjų Rimanto Urbono nuotraukų. Nuotrauka iÅ¡ Eugenijos UrbonienÄ—s asmeninio archyvo Trumpai drÅ«tai „Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbÄ… ir literatÅ«rÄ…, neakivaizdžiai – žurnalistikÄ…. Dar studijuodamas pradÄ—jau dirbti spaudoje ir laikraÅ¡tininko duonÄ… krimtau visÄ… „sÄ…moningą“ gyvenimÄ…. EilÄ—raÅ¡Äius raÅ¡yti pradÄ—jau ankstyvoje jaunystÄ—je, paskui bandžiau prozÄ…. Dabar, bÅ«damas laisvesnis nuo darbų, vÄ—l atsiminiau jaunystÄ—s potraukį eiliuoti, kÄ… neskubÄ—damas ir darau“, – taip lakoniÅ¡kai apie save kupiÅ¡kÄ—nų literatų klubo „LÄ—vens balsai“ interneto svetainÄ—je apie save raÅ¡Ä— pats R. Urbonas. ÄŒia dar informuojama, kad jis yra Maironio 150-osioms metinÄ—ms skirtos poezijos Å¡ventÄ—s „Brandumos vasara 2012“ autorinÄ—s poezijos konkurso „Geriausias eilÄ—raÅ¡tis“ laureatas. Sausai suminÄ—ti Rimanto biografijos faktai slepia sudÄ—tingÄ… ir nelengvÄ…, bet labai spalvingÄ… jo gyvenimo istorijÄ…, vertÄ… romanisto plunksnos. Rimantas nuo pat savo gimimo tarsi buvo įsuktas į globalių permainų verpetÄ… iki pat mirties. Nerimo užtaisas Eugenija UrbonienÄ— – Rimanto gyvenimo palydovÄ—, trijų jo dukterų mama, bene daugiausia gali papasakoti ir apie jo gyvenimÄ…. „Rimantas gimÄ— 1945 metų vasario 6 d. Pagrundos kaime, Labanoro girios pakraÅ¡tyje, priskirtame Utenos rajonui. ÄŒia susiÄ—jo kelių rajonų – Ignalinos, MolÄ—tų ir Utenos – ribos. Tais paÄiais metais, kovo 11-Ä…jÄ…, žuvo jo tÄ—vas, Lietuvos partizanas. Nuo jo žūties vietos iki namų, jei eitum tiesiai per miÅ¡kÄ…, yra apie 4 kilometrai. Taigi sÅ«nus tÄ—vo neprisiminÄ—. Motinai teko ne kartÄ… slapstytis, kad neiÅ¡vežtų į SibirÄ…. Kilus pavojui ji sugriebdavo kÅ«dikį ir bÄ—gdavo slÄ—ptis į pakrÅ«mÄ™. (Gal dÄ—l to ir Rimantas visÄ… gyvenimÄ… iÅ¡liko toks nerimastingas, ilgai nenustygstantis vienoje vietoje.) DÄ—l tokios sudÄ—tingos Å¡eimos situacijos, vaikÄ… motina oficialiai užregistravo tik 1946 metų vasario 20 d. Tokia Rimanto gimimo data ir liko visÄ… gyvenimą“, – pasakojo Eugenija. Pasak jos, Rimantas augo senelio iÅ¡ tÄ—vo pusÄ—s statytoje troboje. Ten glaudÄ—si ir tÄ—vo motina bei trys jo seserys. Dar viena sesuo tuo metu jau buvo iÅ¡tekÄ—jusi, gyveno atskirai. Po ketverių metų antrÄ… kartÄ… iÅ¡tekÄ—jo ir Rimanto mama. Su patÄ—viu ji susilaukÄ— dar vieno sÅ«naus ir dukros. Rimantas mokÄ—si PalsodÄ—s pradinÄ—je mokykloje, vÄ—liau baigÄ— SaldutiÅ¡kio vidurinÄ™. „EilÄ—raÅ¡Äius jis raÅ¡inÄ—jo nuo mokyklos. Jo bendramintis buvo klasÄ—s draugas Alfredas TrinkÅ«nas. Abu jie turÄ—jo po mokyklinį sÄ…siuvinį su užraÅ¡u „KÅ«ryba“. TÄ… sÄ…siuvinį, perlenktÄ… pusiau, neÅ¡iojo užpakalinÄ—je kelnių kiÅ¡enÄ—je. Savo kÅ«rybiniais bandymais didžiuodavosi, save laikÄ— ypatingesniais nei kiti bendramoksliai. „Sveiki, mus pamatÄ™!“ – puikuodamiesi sakydavo. Toks jo narcisizmas neiÅ¡garavo visÄ… gyvenimą“, – apie RimantÄ… kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. SavÄ™s paieÅ¡kos Anot Eugenijos, Rimanto tÄ—vai ne itin skatino jį siekti mokslų. BaigÄ™s vidurinÄ™ Rimantas bandÄ— stoti į architektÅ«rÄ…, bet nepavykus pasirinko pramoninÄ—s ir civilinÄ—s statybos mokslus viename Vilniaus technikume. Gal po mÄ—nesio suprato, kad sÄ—di ne savo rogÄ—se. Tuomet Vilniaus 21 profesinÄ—je mokykloje įgijo tekintojo profesijÄ…. „Prisimindamas tuos laikus jis man sakydavo, kad profesinÄ—je mokykloje jam patiko mokytis, nes moksleiviai buvo labai prusinami ir kultÅ«rinami. Juos nuolat vesdavo į dramos, operos ir baleto teatrus. PaskyrimÄ… dirbti Rimantas gavo į Utenos elektros krosnių gamyklÄ…. ÄŒia padirbÄ—jo apie metus ir sugalvojo stoti į Vilniaus universitetÄ…. Ä®domu, kad tuo metu gamykloje jo brigadininkas buvo Vladislavas Å vedas, vÄ—liau iÅ¡garsÄ—jÄ™s, kaip komunistų partijos „ant platformos“ veikÄ—jas. Jis sutiko RimantÄ…, dar neatidirbusį nustatyto laiko po mokyklos baigimo, iÅ¡leisti studijuoti lietuvių kalbos ir literatÅ«ros“, – sakÄ— Eugenija. Rimantui pavyko įstoti. TaÄiau greitai jis perÄ—jo į žurnalistikÄ…. Dirbo laikraÅ¡tyje „Tarybinis studentas“. Gal po trijų kursų perÄ—jo į neakivaizdinį skyrių. Alga buvo maža. Nebuvo kur gyventi. IÅ¡važiavo į UtenÄ…. Dirbo rajoniniame laikraÅ¡tyje. Ilgai Äia jo nerami siela neiÅ¡tvÄ—rÄ—. Netrukus jis patraukÄ— į IgnalinÄ…. IÅ¡ ten gana greitai vÄ—l į Vilnių nusibastÄ—. Kur tik nedirbo – net scenos darbininku Jaunimo teatre. (VÄ—liau su buvusiais bendradarbiais susitikdavÄ™s per Å¡io teatro gastroles KupiÅ¡kyje. AibÄ™ draugų turÄ—jo.) Tik tokios jo odisÄ—jos ilgai tverti negalÄ—jo. Mat norint gauti nuolatinį darbÄ… reikÄ—jo Vilniuje prisiregistruoti. Be registracijos ilgai darbe nelaikydavo. Galų gale 1969 metais Rimantas iÅ¡metÄ— inkarÄ… KupiÅ¡kyje, sukÅ«rÄ— Å¡eimÄ…. KÅ«rybos etapai „CiÅ«gliais pas mus, kol vaikų neatsirado, jo draugai bendraamžiai iÅ¡ Vilniaus traukdavo. Kas tik mÅ«sų namuose nÄ—ra sveÄiavÄ™sis – tai ir poetai Vytautas Skripka, Vladas VaitkeviÄius, Jonas Drazdauskas, prozininkas Petras DirgÄ—la. Su pastaruoju Rimantas apie prozÄ… padiskutuodavo“, – dalijosi prisiminimais Eugenija. Pasak jos, Rimanto kÅ«rybinį keliÄ… galima suskirstyti į keletÄ… etapų. Pirmasis bÅ«tų jaunystÄ—s laikotarpis, maždaug iki aÅ¡tuntojo deÅ¡imtmeÄio vidurio, kai vyravo poezija. Apie 1966–1967 metus universiteto laikraÅ¡tyje reiÅ¡kÄ—si tuo metu du garsÅ«s poetai R. Urbonas ir rusų kalbÄ… bei literatÅ«rÄ… studijavÄ™s Lysovas, berods, Aleksandras. EilÄ—raÅ¡Äius Rimantas dar raÅ¡Ä— ir persikÄ—lÄ™s gyventi į KupiÅ¡kį. Jo kÅ«rybÄ… spausdino ne tik rajono laikraÅ¡tis. PluoÅ¡telis satyrinių eilÄ—raÅ¡Äių yra publikuota ir žurnale „Šluota“. Jis yra laimÄ—jÄ™s antrÄ…jÄ… vietÄ… laikraÅ¡Äio „LiteratÅ«ra ir menas“ paskelbtame rusų poeto Konstantino Balmonto eilÄ—raÅ¡Äio vertimo konkurse. Pirmoji vieta neskirta dÄ—l vienintelio žodžio vertimo – turÄ—jo bÅ«ti ne „karalienė“, o „karalaitė“. EilÄ—raÅ¡Äius nustojo kurti, kai suprato, kad už jį geriau eiliuoja jo biÄiulis Valdas Kukulas. AtitolÄ™s nuo poezijos Rimantas griebÄ—si prozos. Tada prasidÄ—jo antrasis jo kÅ«rybos etapas. „Sunkiai prozÄ… raÅ¡Ä—. Jo apsakymuose galima lengvai atpažinti viskÄ… iÅ¡ jo gyvenimo tikrovÄ—s. Keikdavosi, kad neturi fantazijos, kad iÅ¡galvoti nebÅ«tų dalykų jam neiÅ¡eina. Konkretu turi bÅ«ti. Nebuvo iki galo patenkintas savo proza. Vis redaguodavo kÄ… paraÅ¡Ä™s. TaÄiau jo apsakymų yra publikuota laikraÅ¡Äiuose „LiteratÅ«ra ir menas“, Komjaunimo tiesa“, „Lietuvos pionierius“, – dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovÄ—. Eugenija sakÄ—, kad Rimantas kurį laikÄ… kÅ«rybÄ… buvo visiÅ¡kai užmetÄ™s. Kai vyko visuomeninis perversmas, ne tai rÅ«pÄ—jo. Prie poezijos jis sugrįžo maždaug 2011 metais. Tai galima laikyti treÄiuoju jo kÅ«rybos etapu. „Nesu labai didelÄ— poezijos žinovÄ—, bet jam pasakydavau, kai vienas kitas žodelis man pasirodydavo taisytinas. „Ai, tau vis negerai“, – atÅ¡audavo jis, bet vÄ—liau įsiklausydavo į pastabas ir pataisydavo. Ir paskutinį eilÄ—raÅ¡tį jam buvau patarusi pavadinti „NuÅ¡vitimas“. Jis tam pritarÄ—, bet nespÄ—jo pataisyti. Tai tegu dabar taip ir lieka, kaip buvo jo paties sumanyta. Å iaip tai Rimantas kandus buvo. GalÄ—jo sukritikuoti kitų kÅ«rybÄ…. Kartais jį reikÄ—jo sutramdyti, kad subtiliau atsilieptų apie kolegų poezijÄ…. Rimantas paliko apie 70–80 eilÄ—raÅ¡Äių. Kol kas daugiau surasti nepavyko. Iki galo dar nesurÅ«Å¡iuotas ir nesutvarkytas kitas jo kÅ«rybinis palikimas. Su dukromis svajojame kitÄ…met, Rimanto septyniasdeÅ¡imtmeÄio proga, iÅ¡leisti jo eilÄ—raÅ¡Äių knygelę“, – apie sumanymÄ… kalbÄ—jo Eugenija. Vienužiai Po mano motinos Tu man esi vienužė, Dukrele mano. Ar tatai girdi? O tas gyvenimas – Gana klaidi giružė, TodÄ—l ir nerimas SudilgÄioja Å¡irdy. Kiekvienas turim Vien tik savo lemtį. AÅ¡ dÄ—l savosios – Jau visai ramus. O Tau dar daug DeÅ¡imtmeÄių gyventi Å ituos žmonių NežmoniÅ¡kuos namuos. Tai gal prisÄ—skime Po Å¡iuo skliautu žvaigždÄ—tu, Kur Å¡vokÅ¡Äia tÄ—viÅ¡kÄ—s BalÄiausieji beržai. Tai žemÄ— mums Likimo pažadÄ—ta, JÄ… ženklina SaulÄ—lydžių laužai Ä® debesies To kamuolinio pilį Ä®kopÄ™ mudu Žvelgsim iÅ¡ virÅ¡aus Ä® tuos žemai, Kurie mus tebemyli. Ir į anuos, Kurie, galbÅ«t, nuÅ¡aus. O ten toliau Po kryžiumi palūžusiu Ir mano tÄ—vo DÅ«la palaikai. PamiÅ¡kÄ—se – Sodybos susigūžusios, Jose – naÅ¡lių gÄ—la Ir pokario vaikai. Jau neturiu Nei motinos, nei tÄ—vo, O ir gyvenimo Tarytum neturiu. Bet sÄ—dim Å¡tai Su dukrele po ievom Ir tÄ—viÅ¡kÄ—s dangum Tarp vÄ—jų keturių. O paruge aure – Ateina visas pulkas. Tai kitos dukterys, AnÅ«kai ir žentai. Ir žengia taip, Kad net kelelis dulka. Ir aÄiÅ« tau, Gyvenime, už tai. Žemuogynas Å is eilÄ—raÅ¡tis mano Gal nieko nevertas, Kad suvokÄiau jo prasmÄ™ Nakties vidury. ŽemuogÄ—lÄ—s raudonos, Ant smilgų suvertos. Ir tik Å¡itiek gyvenime Jau beturi. O yra, o ir bus Å is gyvenimas mano, Kurio niekas, o niekas Jau nebeturÄ—s. Ir iÅ¡liksim, iÅ¡tversim Mes vien tik per menÄ…, PasigÄ—rÄ™ iÅ¡ jo Stebuklingos taurÄ—s. *** AÅ¡ kantrybÄ—s turiu, Toks, galbÅ«t, ir gimiau. DÄ—l mažų vyturių Man gyventi ramiau. DÄ—l mažų vyturių AÅ¡ per žemÄ™ einu Ir kantrybÄ—s turiu, Ir todÄ—l gyvenu. Nes taipogi buvau Negudriu paukÅ¡tyÄiu: Uogavau, grybavau Be gÄ—los ir minÄių. Ir nekeikiau piktai AÅ¡ bÅ«ties – nebÅ«ties, Kai pasaulis tiktai – Nuo namų lyg pirties. Gal tuomet ir buvau AÅ¡ stiprus kaip uola? Uogavau, grybavau, O piktoji gÄ—la Atsirado tada, Kai likau be sparnų. Mano rankoj lazda, AÅ¡ per žemÄ™ einu Ir kantrybÄ—s turiu, Ir nebÅ«siu žvÄ—ris. Tarp mažų vyturių Gal ir aÅ¡ vyturys? *** Per laimÄ™, Per baimÄ™, Per tÄ—kmÄ™ dienų Ä® savo negudriÄ… PastogÄ™ einu. Ten bÅ«na tylu Nuo vienatvÄ—s geros Ir nuo paprasÄiausios Vasario žaros. IÅ¡ lÄ—to ateina svajonÄ— Arba PalieÄia blakstienas Vasario žvarba. Ir godos eilinÄ—s Eilinių dienų NedrumsÄia Sužvarbusio PaukÅ¡Äio Dainų. Kelio pradžia Paleido mama tarsi pajuokai – VienÄ… Mane į pasaulį negudrų, Tokia paprasta mÄ—nesiena Ä®brido į paprastÄ… kÅ«drÄ…. Tokia paprasta mÄ—nesiena, Ir aÅ¡, ir manoji bÅ«tis – Paleido mane tarsi pajuokai – VienÄ…, O priedo – įdÄ—jo dantis. Rimantas URBONAS 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 100 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
