|
|
|
Sveikata AKTUALU žIEMą: PATARIMAI, KAIP STIPRINTI ORGANIZMO IMUNITETą
Trumpos dienos ir ilgos naktys, šią žiemą dar ir be galo besitęsianti dargana, drėgmė ir apskritai neprognozuojamas oras, o ir akivaizdus vitaminų trūkumas – sąlygos, kurias norėdami ištverti turime kiek įmanydami susirūpinti organizmo imuniteto stiprinimu. “Sveikata†rekomenduoja skirti reikiamą dėmesį organizmo imunitetui, kad išvengtumėte tokiam permainingam orui būdingų susirgimų, kurie ir taip jau niūrų laikotarpį paverstų dar niūresniu ir nemalonesniu. Nepamirškime, kad žmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų.
Tinkamai maitintis
Kiekvieną dieną mūsų organizmas praranda milijonus ląstelių ir tiek pat jų pagamina, panaudodamas „statybines“ medžiagas, kurias gauna mums valgant, geriant, kvėpuojant. Ląstelių gamyba – nepertraukiamas procesas, o žmogaus sveikata priklauso nuo „statybinių medžiagų“ kokybės. Tad akivaizdu, kad mityba turi didelę reikšmę mūsų sveikatai, o kokybiškas maistas – ne prabanga. Todėl pastaruoju metu vis populiaresni tampa ekologiški, be chemikalų užauginti produktai.
Tyrimai įrodė, kad imunitetą stiprina ir probiotinės bakterijos. Probiotikai – gerosios bakterijos – išgaunamos natūraliu būdu ir naudojamos kaip kasdieninių maisto produktų papildai. Probiotikais papildyti jogurtai, pasukos, kefyras, mėsos gaminiai ir t.t. Jie labai vertingi norint atkurti normalią kūdikių, pagyvenusių žmonių ar ligonių mikroflorą bei žarnyno funkciją.
Tyrimai įrodė, kad net vienos maistingosios jos medžiagos trūkumas gali susilpninti imunitetą. Tad valgykime įvairų maistą.
Daugiau vaisių ir daržovių
Antioksidatoriai, ypaÄ A, C ir E grupÄ—s vitaminai, iÅ¡valo organizmÄ… nuo laisvųjų radikalų – t.y. potencialiai kenksmingų medžiagų, galinÄių pažeisti sveikas lÄ…steles. Specialistų teigimu, daržovÄ—s bei vaisiai padidina antioksidatorių, kurie sunaikina laisvuosius radikalus dar nespÄ—jus jiems pakenkti, kiekį.
JudÄ—jimas sveikata
Gydytojai jau pavargo kalbėti apie judėjimo ir sporto naudą ligų profilaktikai. Sportuodami grūdinamės, vadinasi, stipriname organizmo atsparumą ligoms – imunitetą. O judėjimo galimybės didelės. Be tradicinių, aerobikos bei treniruoklių salių, baseino, galime lankyti šokius, jogos pratybas.
Pirtis – malonumas kūnui ir sielai
Pirtis – tai ne tik švara, bet ir sveikatinimo procedūra. Ji taip pat stiprina imunitetą. Temperatūrų kaita, kontrastinis dušas grūdina mūsų organizmą. Dar Hipokratas teigė, kad pirtis gerai veikia virškinamąją, kvėpavimo, nervų sistemas.
TaÄiau ir garintis reikia mokÄ—ti. PrieÅ¡ einant į pirtį negalima daug valgyti, taÄiau ir alkaniems eiti nepatartina. Negalima garintis per ilgai: paprastai seansas trunka 5–8 min. Kartoti sveika ne daugiau nei 3–4 kartus.
TaÄiau, nusprendus eiti į pirtį, vis dÄ—lto reikÄ—tų pasikonsultuoti su gydytoju. Garintis negalima sergant vėžiu, Å¡irdies ligomis, tuberkulioze ir kt.
Vartoti imunostimuliatorių
Imunitetui stiprinti sukurta įvairių preparatų. Tyrimai įrodė, kad ežiuolė – vienas veiksmingiausių augalinių imuninės sistemos stimuliatorių. Ežiuolės rekomenduojama vartoti siekiant pagerinti organizmo atsparumą, žaizdų gijimą, sergant peršalimo, infekcinėmis ligomis, gripu, taip pat ligų profilaktikai.
Įrodyta, kad peršalimo ligomis dažniausia susergama ne peršalus, o užsikrėtus. Tokiu atveju, jei žmogaus imunitetas bus stiprus, tikimybė susirgti peršalimo ligomis bus mažesnė.
Imunitetas silpnėja, jei trūksta vitamino C. Cinkas taip pat labai svarbus imuninės sistemos veiklai, būtinas žmogaus augimui ir brendimui. Tad visų šių komponentų derinys – puiki priemonė imunitetui stiprinti. Pavyzdžiui, preparate „Formulė nuo peršalimo“ ežiuolės kompleksas papildytas vitaminu C, cinku, acerola rūšies vyšnių ekstraktu. Preparato rekomenduojama vartoti tiek peršalimo ligų profilaktikai, tiek jau susirgus. Vienu atveju jis didins organizmo atsparumą, kitu – palengvins peršalimo požymius.
Žalioji arbata – sveikatos šaltinis
Žaliosios ir juodosios arbatžolÄ—s – tai to paties arbatmedžio lapai, taÄiau skirtingai perdirbti. Vieni jų fermentuojami (juodoji), kiti ne (žalioji). Dirbtiniu bÅ«du fermentuotų arbatžolių kvapas sodresnis, kitokia ir cheminÄ— jų sudÄ—tis. Taigi žalioji arbata natÅ«ralesnÄ—, bet ne tokia kvapni, kaip juodoji.
Puodelyje žaliosios arbatos yra vitaminų C, E, provitamino A, kalio, mangano, fluoro, geležies, karotino. Jei per dieną išgersime 5 žaliosios arbatos puodelius, galime sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, hipertonija, ateroskleroze, patirti širdies infarktą, insultą. Taip pat pagerinsime virškinimą, sustiprinsime imunitetą.
Parengta pagal www. sveikata.lt ir www.medicina.dnp.lt
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
