 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KRAÅ¡TOTYRINIO DARBO ENTUZIASTÄ— IÅ¡ Å EPETOS
Vilija PaukÅ¡tienÄ— bibliotekininkystei atidavÄ— daugiau nei keturiasdeÅ¡imt savo darbo metų. AutorÄ—s nuotrauka IÅ¡ paÄios Vilijos buvo įdomu iÅ¡girsti, kaip ji vertina savo kraÅ¡totyrinį darbÄ…, kas gi jÄ… skatina ta praeitimi domÄ—tis, kokių ateities planų ir svajonių turinti. Istorija aplankuose Å iuolaikiÅ¡kai atnaujinta Å epetos biblioteka tikrai masina Äia užeiti ir ilgÄ—liau užtrukti. Pirmiausia su bibliotekininke Vilija sukame prie lentynų, kuriose iÅ¡rikiuota aplankuose įsegta visa jos paÄios sukaupta kraÅ¡totyrinÄ— informacija. Pasak Vilijos, ji labiausiai vertinanti kraÅ¡totyrinį darbÄ… „G. Å ilinio sodyba“, kurį pradÄ—jo 1999 m., kai dar buvo gyvas pats Å¡ios sodybos SlavinÄiÅ¡kyje Å¡eimininkas – garsus mÅ«sų kraÅ¡to sodininkas, aplinkos puoselÄ—tojas. Šį darbÄ… labai gerai įvertino ir KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos darbuotojai. YpaÄ už Äia pateiktÄ… paties G. Å ilinio ranka užraÅ¡ytÄ… pasakojimÄ… apie dekoratyvinio sodo kÅ«rimÄ… savoje sodyboje ir jo sudarytÄ… dekoratyvinių medžių bei krÅ«mų sÄ…raÅ¡Ä…. 2006-aisiais, prabÄ—gus metams po G. Å ilinio mirties, Vilija dar kartÄ… apsilankÄ— Å¡ioje sodyboje ir savo darbÄ… papildÄ— naujomis nuotraukomis bei savo pastabomis. Kitas Vilijai ne mažiau svarbus jos darbas – „Šepeta ir jos gyventojai“. „Mano tikslas buvo kuo daugiau surinkti duomenų apie senuosius Å¡epetiÅ¡kius. MÅ«sų gyvenvietÄ— palyginti jauna. Tad galÄ—jau užraÅ¡yti nemažai autentiÅ¡kų pasakojimų. BÄ—gant metams jie taps neįkainojama vertybe. Jau dvi studentÄ—s Å¡iais duomenimis pasinaudojo rengdamos savo darbus“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ—. Vilijos apraÅ¡ytas nykstantis RakuÄių kaimas jau tapo istorija. Å iuo metu jame belikÄ™s tik vienas gyventojas, o tų žmonių, kurie dalijosi prisiminimais, jau nebÄ—ra. „Narplioti praeities istorijas – man įdomiausias darbas. Kai pradedi klausinÄ—ti, tai ir ima vyniotis tas klausimų ir atsakymų nesibaigiantis kamuolys“, – teigÄ— Vilija. Ne mažiau įdomi ir kita Å¡ios bibliotekininkÄ—s surinkta informacija apie tremtinius, apie pirmuosius Å epetos Å«kininkus, apie duonos kepimÄ… ir kitokius paproÄius. IÅ¡ kasmet raÅ¡omos bibliotekos kronikos Vilija jau parengÄ— trijų dalių bibliotekos istorijÄ…. „Šiemet turiu parengti Å epetos bendruomenÄ—s istorijÄ…. Nuo jos susikÅ«rimo pradžios 2005 m. buvo raÅ¡omas jos veiklos metraÅ¡tis. Tad man belieka visa tai sisteminti“, – dalijosi artimiausiais darbo planais bibliotekininkÄ—. Biografijos nuotrupos Vilija savo Å¡aknis Å epetoje įleido 1982 m., kai AkmenÄ—s kaime, maždaug 5 km nuo Alizavos, jos tÄ—vų namus, kuriuose ji gyveno ir sukÅ«rusi Å¡eimÄ…, nuÅ¡lavÄ— melioracija. „Iki Å¡iol Alizavos kraÅ¡tui jauÄiu didelÄ™ nostalgijÄ…. Nuvažiuoju į Juodinius pas seserį, aplankau tÄ—vų kapus Alizavos kapinÄ—se. BÅ«tume gyvenÄ™ ten, jei ne melioracija. Svajoju patyrinÄ—ti savo tÄ—viÅ¡kÄ—s istorijÄ…. Bet tuo gal užsiimsiu, kai iÅ¡eisiu į pensiją“, – atviravo paÅ¡nekovÄ—. Vilija yra pokario vaikas. Jos gimtinÄ— Latvijoje, Jelgavos r., KraÅ¡tų kaime. Ten tÄ—vai kurį laikÄ… gyveno norÄ—dami iÅ¡vengti tremties. Mat mamos broliai buvo partizanai, be to, ir žemÄ—s tÄ—vai turÄ—jo. Ä® LietuvÄ… visa jų Å¡eima sugrįžo apie 1954 m. Vilijai buvo maždaug dveji metukai. „Šeimoje buvau jauniausias vaikas. TÄ—vai apie praeitį tais laikais nepasakojo. Kai už gerÄ… darbÄ… su jaunimu gavau sÄ…junginÄ™ komjaunimo premijÄ…, buvau labai nustebinta ir pamaloninta. Tik vÄ—liau buvo susivokta, kad ta premija skirta ne tos pakraipos žmogui. Sovietiniais metais tremtinių, rezistentų artimieji buvo pažymÄ—ti valdžios neprielankumo ženklu“, – pasakojo Vilija. IÅ¡sipildÄ— ne iÅ¡ karto Apie bibliotekininkÄ—s darbÄ… ji svajojo nuo mokyklos. Daug laiko praleisdavo pas savo pusseserÄ™ AldonÄ… Å idlauskaitÄ™, kuri tuo metu dirbo SabuliÅ¡kių bibliotekoje. DeÅ¡imtoje klasÄ—je jai buvo kilusi mintis mesti mokslus ir taip pat susirasti bibliotekininkÄ—s vietÄ…. Jaunai merginai norÄ—josi kuo greiÄiau tapti savarankiÅ¡ka, gyventi atskirai nuo tÄ—vų. TÄ… norÄ… kurstÄ— ir pusseserÄ—. TaÄiau apie Vilijos sumanymÄ… iÅ¡girdÄ™s brolis, tuo metu Vilniaus universiteto studentas, jÄ… greitai atkalbÄ—jo ir pirmiausia liepÄ— baigti vidurinÄ™ mokyklÄ…. „Nenoriai, bet taip ir padarau. Baigiau vidurinÄ™ mokyklÄ…. Studijuoti neiÅ¡važiavau, nes po abiturientų iÅ¡leistuvių vakaro staiga mirÄ— mano mama, ir visi planai žlugo. PrasidÄ—jo darbo paieÅ¡kos. Bibliotekoje iÅ¡ pradžių darbo neradau. Teko padirbÄ—ti AukÅ¡tupÄ—nų apylinkÄ—s karinÄ—s įskaitos vedÄ—ja. Po metų perÄ—jau dirbti į KupiÅ¡kio muzikos mokyklÄ… raÅ¡tvede-sekretore. Tik 1972 m. gruodį tapau bibliotekininke. Mat mano pusseserÄ— iÅ¡ SabuliÅ¡kių perÄ—jo dirbti į rajoninÄ™ bibliotekÄ… KupiÅ¡kyje. Prisimenu Å¡ios bibliotekos vedÄ—jos KostÄ—s KleniauskienÄ—s pasakytus žodžius: „Dirbk taip, kad po kelių mÄ—nesių nereikÄ—tų atleisti.“ Tais laikais bibliotekininkas turÄ—jo dirbti įvairius darbus. Fermų raudoniesiems kampeliams darydavome įvairius stendus, kartu su kolÅ«kių brigadininkais suraÅ¡inÄ—davome kolÅ«kieÄių gyvulius. Per įvairius rinkimus dalyvaudavome rinkimų komisijose, bÅ«davome aktyviausi apylinkÄ—s deputatai“, – pasakojo Vilija. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 841 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
