PraeitÄ… sekmadienį Å¡imonieÄiai atsisveikino su 23-ejus metus jiems tarnavusiu klebonu Povilu Svirskiu. Dvasininkas tÄ™sti tarnystÄ—s Dievui iÅ¡vyko į Utenos miestÄ…. Ten jis jau kitu statusu - rezistento (liaudyje dar vadinamu altaristos) - padÄ—s kitiems dviem kunigams Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje.
Pradžia
"Tarybiniais metais valdžiai persekiojant jaunus kunigus, tuometinės rankos kietumą teko patirti ir man, - prisimena kunigas. - Buvau nuteistas už nepagarbą tarybinei valdžiai ir turėjau dirbti malūne Naujarodžių kaime (Panevėžio rajonas)". Pasak kunigo, bausmės atlikimo vieta pasirinktas Naujarodžio kaimas tikriausiai neatsitiktinai, nes ten jis gimė - gal taip valdžia tikėjosi jauną dvasininką sugėdinti prieš pažįstamus žmones.
"Nors Naujarodyje gimiau, taÄiau save laikau subatÄ—nu, nes nuo dvejų metų ten persikÄ—lÄ—me gyventi. Užaugau nemažoje Å¡eimoje - buvome penki vaikai, - prisimena kunigas savo vaikystÄ™. - Gal kartais ir duonos neužtekdavo, taÄiau tikÄ—jimas ir malda nuo mažų dienu tÄ—vų buvo skiepijami".
Pagarba žmogui - svarbiausia
Pasak P. Svirskio, Å imonių parapija jam buvo tryliktoji. Nors Äia atkeltam kunigui pažįstamų žmonių nebuvo, taÄiau pasitiktas nuoÅ¡irdžiai. "Nereikia žmogui iÅ¡ karto į dÅ«Å¡iÄ… lįsti - jis turi pasitikÄ—ti kunigu. Taip ir Äia, po truputį, mažais žingsneliais, susipažinau su savo parapijieÄiais, pamažu įsiliejau į jų gyvenimÄ…. Džiaugiuosi, kad priešų neįsigijau, gražiai stengÄ—mÄ—s visi gyventi", - sakÄ— klebonas P. Svirskis.
Pasak dvasininko, jis, kaip ir visi Å¡imonieÄiai, labiausiai laukdavo ŽolinÄ—s, nes tada atvykdavo iÅ¡ įvairių Lietuvos kampelių daug Å¡viesių žmonių - gydytojų, poetų, mokslininkų. Jau prieÅ¡ didžiuosius atlaidus atgyja parapija - vyksta tvarkymosi darbai. "Smagu žiÅ«rÄ—ti, kai matai, kiek meilÄ—s ir darbo įdeda parapijieÄiai ruoÅ¡damiesi Žolinei. Reikia ne tik bažnytÄ—lÄ™ iÅ¡plauti, sutvarkyti, bet ir papuoÅ¡ti, vainikus nupinti", - prisimena pasiruoÅ¡imo atlaidams nuotaikas kunigas.
Paklaustas P. Svirskis kaip sekėsi bendrauti su jaunimu, atsakė, kad nedaug jo parapijoje liko. "Tikėjimą daugiausia išlaiko vyresni žmonės, o jaunimas - kito auklėjimo. Džiaugiuosi, kad ir jaunuoliai išsaugojo pagarbą man, kaip kunigui, nedužo namo langai ir galėjau saugiai gyventi, - juokdamasis sakė P. Svirskis. - Manau, kad atėjus jaunam kunigėliui atsiras didesnis ryšys su jaunimu - jaunam lengviau rasti kalbą su jaunais. Mano amžius jau nebeleido kartu su jais paskui kamuolį lakstyti".
Pažinojo visus
Pakalbinta Å imonių bendruomenÄ—s pirmininkÄ— Zita NaciuvienÄ—, negailÄ—jo gerų žodžių apie parapijos klebonÄ…. Pasak jos, Å¡is dvasininkas mokÄ—jo ir noriai bendravo su savo parapijieÄiais - surasdavo kalbos net ir su tais, kurie nelankÄ— bažnyÄios, ar nebuvo tikintys. "Jam visi žmonÄ—s buvo geri. Net ir kaimo pijokÄ—liai nebijodavo pakalbinti klebono - gal kartais ir per daug jis bÅ«davo jiems geras", - sakÄ— Z. NaciuvienÄ—.
Pasak bendruomenės pirmininkės, jų klebonas noriai dalyvaudavo rengiamose šventėse, rūpinosi parapija. Štai ir dabar rinko pinigus parapijos šarvojimo salės stogui - tik truputį neramu, kad jam išvykus pradėti darbai nesustotų.
"Ä® šį dvasininkÄ… nebaisu buvo kreiptis - jo paprastumas, nuoÅ¡irdumas kiekvienÄ… užkrÄ—sdavo gerumu. Jis ir per krikÅ¡tynas, ir per laidotuves buvo kartu su parapijieÄiais", - sakÄ— bendruomenÄ—s pirmininkÄ—.
Pasak Z. NaciuvienÄ—s, klebono nuveikti darbai, nuoÅ¡irdumas, padrÄ…sinantis žodis Å¡imonieÄiams dar ilgai iÅ¡liks atmintyje.
Kalbant su klebonu paskutinÄ—mis dienomis prieÅ¡ paliekant Å imonių parapijÄ…, nekartÄ… teko iÅ¡girsti tariamus žodžius, kad dabar jo didžiausias rÅ«pestis, jog bÅ«nant naujoje vietoje pasisektų kuo greiÄiau pritapti prie žmonių. "Stengsiuosi kiek galÄ—damas padÄ—ti, o ne trukdyti jauniems kunigams, - sakÄ— klebonas. - Sunku iÅ¡vykti, bet toks mÅ«sų, dvasininkų, gyvenimas - niekas nežinome, kur reikÄ—s mÅ«sų pagalbos. Su Å imonių parapija visada liksiu maldose ir melsiuosi už juos, jų artimuosius".
Baigdamas pokalbį klebonas savo parapijos žmonÄ—ms linkÄ—jo neapleisti tikÄ—jimo, bÅ«ti atsakingiems, teisingai suprasti laisvÄ™ ir nepykti ant blogų žmonių. Už blogai daranÄius ir kitiems bloga linkinÄius reikia melstis, kad jie kuo greiÄiau suprastų savo poelgius.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.