Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KIEKVIENA PARAPIJA KUNIGO GYVENIME PALIEKA PÄ—DSAKÄ…

Nida Å ULCIENÄ–

2008−09−06

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praeitą sekmadienį šimoniečiai atsisveikino su 23-ejus metus jiems tarnavusiu klebonu Povilu Svirskiu. Dvasininkas tęsti tarnystės Dievui išvyko į Utenos miestą. Ten jis jau kitu statusu - rezistento (liaudyje dar vadinamu altaristos) - padės kitiems dviem kunigams Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje.

Pradžia

"Tarybiniais metais valdžiai persekiojant jaunus kunigus, tuometinės rankos kietumą teko patirti ir man, - prisimena kunigas. - Buvau nuteistas už nepagarbą tarybinei valdžiai ir turėjau dirbti malūne Naujarodžių kaime (Panevėžio rajonas)". Pasak kunigo, bausmės atlikimo vieta pasirinktas Naujarodžio kaimas tikriausiai neatsitiktinai, nes ten jis gimė - gal taip valdžia tikėjosi jauną dvasininką sugėdinti prieš pažįstamus žmones.
"Nors Naujarodyje gimiau, tačiau save laikau subatėnu, nes nuo dvejų metų ten persikėlėme gyventi. Užaugau nemažoje šeimoje - buvome penki vaikai, - prisimena kunigas savo vaikystę. - Gal kartais ir duonos neužtekdavo, tačiau tikėjimas ir malda nuo mažų dienu tėvų buvo skiepijami".

Pagarba žmogui - svarbiausia

Pasak P. Svirskio, Šimonių parapija jam buvo tryliktoji. Nors čia atkeltam kunigui pažįstamų žmonių nebuvo, tačiau pasitiktas nuoširdžiai. "Nereikia žmogui iš karto į dūšią lįsti - jis turi pasitikėti kunigu. Taip ir čia, po truputį, mažais žingsneliais, susipažinau su savo parapijiečiais, pamažu įsiliejau į jų gyvenimą. Džiaugiuosi, kad priešų neįsigijau, gražiai stengėmės visi gyventi", - sakė klebonas P. Svirskis.
Pasak dvasininko, jis, kaip ir visi šimoniečiai, labiausiai laukdavo Žolinės, nes tada atvykdavo iš įvairių Lietuvos kampelių daug šviesių žmonių - gydytojų, poetų, mokslininkų. Jau prieš didžiuosius atlaidus atgyja parapija - vyksta tvarkymosi darbai. "Smagu žiūrėti, kai matai, kiek meilės ir darbo įdeda parapijiečiai ruošdamiesi Žolinei. Reikia ne tik bažnytėlę išplauti, sutvarkyti, bet ir papuošti, vainikus nupinti", - prisimena pasiruošimo atlaidams nuotaikas kunigas.
Paklaustas P. Svirskis kaip sekėsi bendrauti su jaunimu, atsakė, kad nedaug jo parapijoje liko. "Tikėjimą daugiausia išlaiko vyresni žmonės, o jaunimas - kito auklėjimo. Džiaugiuosi, kad ir jaunuoliai išsaugojo pagarbą man, kaip kunigui, nedužo namo langai ir galėjau saugiai gyventi, - juokdamasis sakė P. Svirskis. - Manau, kad atėjus jaunam kunigėliui atsiras didesnis ryšys su jaunimu - jaunam lengviau rasti kalbą su jaunais. Mano amžius jau nebeleido kartu su jais paskui kamuolį lakstyti".

Pažinojo visus

Pakalbinta Šimonių bendruomenės pirmininkė Zita Naciuvienė, negailėjo gerų žodžių apie parapijos kleboną. Pasak jos, šis dvasininkas mokėjo ir noriai bendravo su savo parapijiečiais - surasdavo kalbos net ir su tais, kurie nelankė bažnyčios, ar nebuvo tikintys. "Jam visi žmonės buvo geri. Net ir kaimo pijokėliai nebijodavo pakalbinti klebono - gal kartais ir per daug jis būdavo jiems geras", - sakė Z. Naciuvienė.
Pasak bendruomenės pirmininkės, jų klebonas noriai dalyvaudavo rengiamose šventėse, rūpinosi parapija. Štai ir dabar rinko pinigus parapijos šarvojimo salės stogui - tik truputį neramu, kad jam išvykus pradėti darbai nesustotų.
"Į šį dvasininką nebaisu buvo kreiptis - jo paprastumas, nuoširdumas kiekvieną užkrėsdavo gerumu. Jis ir per krikštynas, ir per laidotuves buvo kartu su parapijiečiais", - sakė bendruomenės pirmininkė.
Pasak Z. Naciuvienės, klebono nuveikti darbai, nuoširdumas, padrąsinantis žodis šimoniečiams dar ilgai išliks atmintyje.
Kalbant su klebonu paskutinėmis dienomis prieš paliekant Šimonių parapiją, nekartą teko išgirsti tariamus žodžius, kad dabar jo didžiausias rūpestis, jog būnant naujoje vietoje pasisektų kuo greičiau pritapti prie žmonių. "Stengsiuosi kiek galėdamas padėti, o ne trukdyti jauniems kunigams, - sakė klebonas. - Sunku išvykti, bet toks mūsų, dvasininkų, gyvenimas - niekas nežinome, kur reikės mūsų pagalbos. Su Šimonių parapija visada liksiu maldose ir melsiuosi už juos, jų artimuosius".
Baigdamas pokalbį klebonas savo parapijos žmonėms linkėjo neapleisti tikėjimo, būti atsakingiems, teisingai suprasti laisvę ir nepykti ant blogų žmonių. Už blogai darančius ir kitiems bloga linkinčius reikia melstis, kad jie kuo greičiau suprastų savo poelgius.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 442

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]