|
|
|
Vėrinys IÅ¡ SONATOS ATRADIMų - SVAJONÄ™ REIKIA KURTI
Eleonora VaiÄeliÅ«nienÄ— |
2008−08−23 |
 Sonata MogylaitÄ— jaunatviÅ¡kai nuoÅ¡irdžiai Å¡iemet vienÄ… po kito priima jos gyvenimÄ… keiÄianÄius įvykius. Dar liepos pradžioje sužinojo, jog KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazijos baigimo egzaminus iÅ¡laikÄ— puikiai, o netrukus ir apie tai, kad jau yra Vilniaus universiteto studentÄ—.
Å i panelÄ— jai ir psichologine įtampa karÅ¡tÄ… vasarÄ… dar suspÄ—jo pateikti mÅ«sų laikraÅ¡Äio skaitytojams pluoÅ¡tÄ… iÅ¡samių publikacijų ir iÅ¡ anksto pasakÄ—, nuo kada vis dÄ—lto leisianti sau bent porÄ… savaiÄių atsipÅ«sti, ruoÅ¡tis studentiÅ¡ko gyvenimo pirmajam rudeniui.
Dar palik ir savo minÄių
Deja, po atsisveikinimo kitÄ… dienÄ… mes tavÄ™s, Sonata, jau ilgÄ—jomÄ—s. Tokios ne pagal metus savarankiÅ¡kos ir pavasariÅ¡kai žaismingos. Tokio skvarbaus žvilgsnio - į žmones, aplinkÄ…, situacijÄ…. Ir užkreÄianÄios juoku. Bet paatviravimo valandÄ—lÄ™ tau pateikti klausimai tikriausiai atrodÄ— pernelyg kasdieniÅ¡ki. Pameni - kas padÄ—jo tau tokiai, įstengianÄiai suvaldyti laikÄ… ir mÄ…stanÄiai apie ateitį, užaugti?
Tu samprotavai: "Gal tai, kad nuo vaikystės turėjau svajonę ko nors reikšmingesnio gyvenime pasiekti ir neleidau jai kažin kur pleventi, o dariau tai, kas įmanoma, man prieinama".
Prisipažinai, kad patinka žurnalisto darbas. Tad kur paženklintum jo pradžią?
"Mokykloje ir Äia, "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių" redakcijoje, - pasakojai. - DeÅ¡imt klasių baigiau AdomynÄ—s pagrindinÄ—je mokykloje. Joje lietuvių kalbos mokÄ— pedagogÄ— Virginija PakalniÅ¡kienÄ—. Ji pastebÄ—jo mano polinkį raÅ¡yti eilÄ—raÅ¡Äius, pagirdavo už raÅ¡inÄ—lius, drÄ…sino dalyvauti literatÅ«rinÄ—s kÅ«rybos konkursuose. Ne tik mane, bet ir kitus savo mokinius įpratino apie mokyklos renginius paraÅ¡yti ir į rajono spaudÄ…. TodÄ—l baigusi Å¡iÄ… mokyklÄ… ir iÅ¡drįsau užeiti į redakcijÄ… ir pasakyti, jog per vasaros atostogas norÄ—Äiau bendradarbiauti. Ir pamenu, kaip per tas savaites labai Å«gtelÄ—jau - jau visai kitokioje aplinkoje supratau, kas tai yra pareigingumas, teisingumas, punktualumas. Kaip pasiruoÅ¡ti pokalbiui su atsakingu pareigÅ«nu. TurÄ—jau progų apsilankyti rajono miesteliuose ir atokiausiuose kaimuose, pamatyti, kaip juose žmonÄ—s gyvena. Juk kiekviena vietovÄ— turi savitumų.
Reikia? Einu!
Primenu Sonatai, kad kolegoms, kuriems žurnalistika - duona kasdieninė, neteko išgirsti iš jos, tada dar mokinukės, jog siūloma tema yra per kebli, gali nepavykti jos išrutulioti.
O ji - vÄ—l apie saviauklÄ…: "Apskritai vengiu sau nuolaidžiauti. KiekvienÄ… užduotį galima atlikti. Kai ji sunkesnÄ—, reikia didesnių pastangų. Manau, kad su daugybe tokių situacijų susidursiu ir studijuodama. MÄ…stydama apie manÄ™s laukianÄius mokslus, tikrai nesibaiminu, kad man jie galÄ—tų bÅ«ti per sunkÅ«s".
Ne apie pinigus
Tad į kokias studijas kibsi?- vėl paprastas klausimas, tik atsakymas ne kasdieniškas, su Sonatai būdingu polėkiu.
"Laiminga, kad studijuosiu dalyką, apie kurį svajojau, kuris, mano nuomone, yra gilus ir šiuolaikiškas, tik galbūt neprestižinis pagal šios srities specialistų apmokėjimą.
Tai - kultÅ«ros istorija ir antropologija. Galutinai apsisprÄ™sti padÄ—jo ir draugai, studijuojantieji Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Pasak jų, Å¡ios specialybÄ—s dÄ—stytojai - vaikÅ¡ÄiojanÄios enciklopedijos, be jokio pasigailÄ—jimo laužo mÄ…stymo stereotipus.
Labai noriu kuo greiÄiau pažinti ir dÄ—stytojus, ir bÅ«simuosius studijų draugus. O kad pasirinkau istorijos sritį, turÄ—jo įtakos ir pirmoji Å¡io dalyko mokytoja Asta MartinkienÄ—, ir gimnazijos istorijos mokytojo bei mÅ«sų klasÄ—s auklÄ—tojo Stasio Å epeÄio gebÄ—jimas sudominti, nuteikimas ieÅ¡koti ne gatavų atsakymų, o paÄiam juos iÅ¡mÄ…styti. Vadinasi, reikia žinių sukaupti, daug skaityti…"
O aÅ¡ vÄ—l su savo įkyrumu: bÅ«tų apmaudu, kad trijų vasarų žurnalistinius įgÅ«džius padÄ—tum ant lentynos, kaip tavo moÄiutÄ— sÅ«rius.
Tvirtinai: "Jokiu bÅ«du. Manau, kad sugebÄ—siu taip paskirstyti savo laikÄ…, jog jo liks bendradarbiauti kokiame nors leidinyje. Manau, kad ir eilÄ—raÅ¡Äius kursiu, ir prozos dalykÄ—lių ar publicistikos raÅ¡inių knygutÄ™ po metų kitų iÅ¡leisiu. PuoselÄ—ju tokiÄ… svajonÄ™, tad kodÄ—l jÄ… turÄ—Äiau slÄ—pti?"
Mažo kamuoliuko galia
Kokių dar patikusių dalykų nepamirši Vilniuje?- smalsauju.
Sonata net strykteli: "Žaisti stalo tenisÄ…. Labai patinka Å¡is sportas. Nuo Å¡eÅ¡tosios klasÄ—s juo užsiiminÄ—ju. Ne vienÄ… medalį rajono moksleivių varžybose esu laimÄ—jusi. Sudomino stalo tenisu AdomynÄ—s pagrindinÄ—s mokyklos kÅ«no kultÅ«ros mokytojas Vaclovas PakalniÅ¡kis. Å is sportas buvo arba pagal mano charakterį, arba bÅ«tent jis padÄ—jo tokiam susiformuoti - užsispyrÄ—lÄ—s, pasitikinÄios savo jÄ—gomis".
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
