Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

NUKENTĖJUSIO BITININKO TEISYBĖS PAIEŠKOS TĘSIASI

Unė JUODYTĖ

2014−08−28 8

Birželio pabaigoje Kupiškio rajono bitininkų draugijos nariui, ilgamečiam, vienam stambiausių rajono bitininku Vytautui Starkui teko išgyventi skaudų įvykį – ūkininkui chemikalais nupurškus laukus žuvo net 38 stipriausios bičių šeimos. Nukentėjęs bitininkas ėmėsi veiksmų. Kreipėsi į įvairias tarnybas, ir neabejoja, kad dėl kaltės nustatymo ir nuostolių atlyginimo viską išspręs teismas.

Pranešė atsakingoms tarnyboms

Su susijaudinusiu ir negalinčiu patikėti tuo, kas nutiko, bitininku kalbėjomės iškart po šio įvykio. Tuomet sukrėstas jis galvojo pirmiausia apie tai, kaip išgelbėti likusias gyvas bites ir atkurti bityną. Pasidomėjus, kaip ši nemaloni situacija klostėsi toliau, paaiškėjo, kad ne taip paprasta rasti kaltus.

Bitininkas apie nelaimę pranešė Kupiškio rajono bitininkų draugijai, parašė pareiškimus policijai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio skyriui, Aplinkos apsaugos, Augalų apsaugos tarnyboms. Tačiau, pasak V. Starkaus, į įvykio vietą atvykę valstybės tarnybų specialistai tik skėsčiojo rankomis aiškindami, jog nėra metodikos, kaip nustatyti patirtus nuostolius, ištirti kritusias bites. „Atvykę į lauką paimti mėginių Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pareiškė, kad gali tirti tik medų, o kritusių bičių – ne, nes Lietuvoje nėra tokios metodikos. Paėmė medaus mėginius, pats vykau į Panevėžyje esančią laboratoriją, kalbėjau su jos vedėja, tačiau ką galima pasakyti iš medaus mėginio? Kad išsiaišikintų, koks nuodas galėjo pražudyti bites reikia tirti būtent jas. Atsakymo, kur kreiptis šiuo klausimu, tarnyboje taip ir negavau. Tuomet pačiam teko pasidomėti ir sužinojau, kad Kaune veikia laboratorija, kuri gali atlikti kritusių bičių tyrimus, surinkau komisiją, kurią sudarė privatus veterinarijos tarnybos specialistas, seniūno pavaduotojas, dar keli ūkininkai ir jų padedamas paėmiau nupurkšto chemikalu rapsų lauko mėginius, kritusias biteles“, – kalbėjo bitininkas V. Starkus.

Savo lėšomis jam teko sumokėti už šiuos tyrimus, V. Starkui tai atsiėjo 500 Lt. Iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos gautų išvadų paaiškėjo, kad chemikalo, kuriuo buvo purkštas laukas veiklioji medžiaga – chlorpirifosas. „Pasitvirtino, kad ūkininkas lauką purškė chemikalu „Pyrisimex 480 ec“, kuris Lietuvoje neregistruotas, jis leistinas naudoti Ispanijoje, kaip man buvo išaiškinta, chlorpirifosas – senas nuodas, jis buvo aptiktas ir augaluose, ir bitės“, – kalbėjo bitininkas. – Ūkininkas aiškino, kad laukas – ne jo, o giminaičių, tai įrodančių dokumentų nėra, nėra ir purškimo žurnalų, juos atsakingų tarnybų specialistams pristačius tik po savaitės, pagal čia įrašytus duomenis matyti, kad lauką ūkininkas purškė visai kitu preparatu, kuris yra tik papildas augalams. Jis nepripažino padaręs kokios nors žalos augalams. Buvo tik nubaustas administracine bauda už neleistino chemikalo padidintos dozės naudojimą.“

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"