Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

SU KLEBONU ATSISVEIKINO SALAMIESTĖNAI

Unė JUODYTĖ

2014−08−26 6

Sekmadienį Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje vyko šv. Baltramiejaus atlaidai. Gausiai į juos susirinkę šio ir aplinkinių kaimų žmonės atsisveikino su dvejus metus parapijoje tarnavusiu klebonu Justu Jasėnu, kuris perkeltas dirbti vikaru į Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią bei paliekamas Alizavos Šv. Jono Krikštytojo ir Palėvenėlės Švč. M. Marijos parapijų administratoriumi.

Atstatė koplytstulpį

Pirmiausia buvo pašventintas parapijiečių iniciatyva šventoriuje pastatytas naujas koplytstulpis, kurio autorius – savamokslis medžio drožėjas iš Bakšėnų – Boleslovas Kibilda. „Tegu šis koplytstulpis bus mūsų gražios bendrystės atsiminimas“, – prieš jo pašventinimą kalbėjo J. Jasėnas. „Šv. Baltramiejaus atlaidai, dvelkiantys rudeniu, gražiai sutapo ir su gandrų išskridimu. Su gandrais iš šios parapijos išskrendu ir aš – netoli, tik iki Kupiškio, kur man patinka gyventi“, – pamokslo metu kalbėjo dvasininkas. Prisimindamas, kaip pirmą kartą, lydimas prieš tai dirbusio klebono Laimono Nedvecko, jis atvyko į Salamiestį, J. Jasėnas pabrėžė, kad be pažįstamų ir draugų iš pradžių buvo nedrąsu: „Pirmą kartą sekmadienį iš Alizavos vykdamas į Salamiesčio bažnyčią laikyti šv. Mišių bijojau nepasiklysti, esu miesto žmogus, tačiau čia sutikau tokius pat kaip ir kitur – paprastus, gražiai tarmiškai kalbančius žmones. Vėliau čia prisirinkau dar daugiau šviesių įspūdžių, gražus miestelis, graži ši šventovė ir parapijiečiai. Džiaugiuosi, kad gyvenome intensyviai – šv. Mišios, atlaidai, poetiniai susitikimai, koncertai, o labiausiai man įsiminė pirmosios Jurginės su bendruomene ir ragauta kiaušinienė, prisimenu šiltus ir jaukius mūsų sekmadienius, jaunimo choro iš Kauno viešnagę, pamažu pripratot ir prie mano egzaminų ir jų nebebijodavote. Sekmadieninės šv. Mišios Salamiestyje man būdavo trečios, po Alizavos ir Palėvenėlės, tačiau net jei būdavau pavargęs, atsirasdavo antras kvėpavimas“, – šypsodamasis jau buvusiems savo parapiejiečiams kalbėjo J. Jasėnas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"