Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

„BALTIJOS KELIO“ SĄŠAUKA ATGAIVINO PRISIMINIMUS

Banguolė ALEKNIENĖ

2014−08−26 8

Gyva apie 2 mln. žmonių grandinė, nusitęsusi nuo Vilniaus iki Talino apie 700 kilometrų, 1989 metų rugpjūčio 23-ąją pasauliui skelbė, kad Baltijos šalys nori būti laisvos ir nepriklausomos, kad prieš penkiasdešimt metų jų nepriklausomybę panaikino gėdingas slaptasis Molotovo-Ribbentropo paktas. Po 25-erių metų vėl galėjome pabūti Baltijos kelyje – praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 23-ąją, šios sukakties minėjimo rengėjai kvietė dalyvauti „Baltijos kelio sąšaukoje“, vyko šiai progai skirti koncertai, atidarytos tuos įvykius menančių fotografijų parodos ir kt.
Kupiškėnai praėjusį šeštadienį taip pat įsiliejo į Baltijos kelio 25-mečio paminėjimo renginius, apsilankė kelio atkarpoje, kur stovėta prieš ketvirtį amžiaus.

Siūlo atstatyti kryžių

Tądien po pietų Kupiškio etnografijos muziejuje buvo surengtas Baltijos kelio 25-mečio minėjimas, pristatyta fotografijų paroda „Baltijos kelio istorija“. Renginio dalyviai pildė palinkėjimų Lietuvai iš kartos į kartą korteles. Susirinkusiesiems folkloro ansamblis „Jara“ iš Adomynės parodė programą „Mūsų laisvė – mūsų laimė“.
Savo prisiminimais pasidalijo tuometiniai rajono Sąjūdžio tarybos nariai Kazys Stančikas ir Algimantas Seibutis. Sąjūdiečiai visoje Lietuvoje anuomet buvo svarbiausi Baltijos kelio organizatoriai ir koordinatoriai.

Pasak K. Stančiko, už Baltijos kelią turime pirmiausia būti dėkingi estams, kurie pirmieji šią idėją iškėlė. „Baltijos kelią turime niekada neužmiršti. Duok, Dieve, kad tokia vienybė, kaip anuomet, mus lydėtų visada“, – pabrėžė jis. Renginio pabaigoje K. Stančikas susirinkusiesiems pagarsino, kupiškėnų palinkėjimų Lietuvai tekstą, kuris bus įrašytas į Baltijos kelio knygą.
A. Seibutis sakė, kad kupiškėnams stovėti Baltijos kelyje buvo paskirtas 3 km ruožas. Ne visi važiavo ten.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"