Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Aktualijos

VALSTYBĖS DOTACIJOS AR RITUALINIS GALVIJŲ SKERDIMAS?

Robertas TERVYDAVIČIUS

2014−08−23

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Gyvulių augintojams svarbu gera kaina už išaugintą produkcija, o kaip paskersti bus galvijai nelabai rūpi.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuvos mėsos gamintojai dėl Rusijos įvestų ekonominių sankcijų gali netekti apie 250 milijonų litų. Verslininkai tikisi pagalbos iš valstybės ir prašo dotacijų bei PVM lengvatų. Šiam siūlymui valdžia pritarti nenori ir siūlo alternatyvią pagalbą – galimybę įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą. Tam pritaria ir verslininkai, norintys įsilieti į musulmonų šalių ir Izraelio rinką. Šiose šalyse praktikuojamas halalas – ritualinis skerdimas, kai gyvuliai skerdžiami prieš tai jų neapsvaiginus, o sulaukus, kol jie nukraujuoja, kaip to reikalauja religinės apeigos.

Prieš dvejus metus priėmus skersti neapsvaigintą gyvulį draudžiantį Gyvūnų gerovės įstatymą, Lietuva yra tarp humaniškiausių valstybių, o naujoji tvarka, anot gyvūnų teisėmis besirūpinančiųjų, grąžintų atgal mūsų šalį į barbariškųjų gretas. Europos Sąjungos reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų gyvūnams sukelia skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną reikia jį apsvaiginti, kad jis netektų sąmonės arba taptų nejautrus.

Svarbu, kad mokėtų

Ūkininkas Henrikas Gineika teigė, kad ritualinis gyvulių skerdimas būtų vienas iš kelių, kaip ūkininkams pelningiau realizuoti produkciją. „Pagal tokias tradicijas paskersti gyvuliai reikalingi musulmoniškoms šalims, Izraeliui. Jokio skirtumo, kaip būtų skerdžiami gyvuliai – svarbu, kad tik pinigus mokėtų, – teigė ūkininkas. – Auginu 140 limuzinų veislės jaučių bandą. Turiu nedidelį mėsos cechą, todėl skerdeną parduodu pats, o jaučius realizuoju mėsos perdirbimo įmonėms.“

Anot ūkininko, mėsiniai gyvuliai visada buvo išvežami į Italiją, Šveicariją, Turkiją. Į Rusijos rinką mėsiniai galvijai nepatekdavo. Į Rusiją buvo vežamos pieninės karvės, kurių mėsa pigi. Dėl Rusijos embargo mėsos perdirbimo įmonės nori visus nuostolius užkrauti ant ūkininkų pečių. Šiuo metu mėsinių galvijų kaina pagal skerdeną nukrito 30 ct/kg, o karvių – 50 ct/kg. Tai tikrai nėra tragedija. Tik pati mėsinių galvijų supirkimo kaina yra per maža – ji turėtų siekti apie 12 lt/kg.“

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Almanta, Almantas, GirvydÄ—, Maksas, Maksima, Maksimilijonas, Skomantas, SkomantÄ—, Skomina, Skominas, Vergilija, Vergilijus, Virgas, Virgilijas, Virgilijus.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 091 023

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]