|
|
|
Vėrinys ŽURNALISTAS ANTANAS SALYS PASIILGSTA KOLEGų
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−08−09 |
 Pirmadienį mÅ«sų redakcijoje apsilankÄ— netikÄ—tas sveÄias - vienas iÅ¡ buvusių Å¡io leidinio redaktorių Antanas Salys.
Per KupiÅ¡kio rajono laikraÅ¡Äio leidybos kone 62 metus jis buvo aÅ¡tuntasis jo redaktorius, dirbÄ™s Äia 1981-1986 metais.
A. Salys pasakojo, jog šį kartÄ… atvyko į KupiÅ¡kį žurnalistinio darbo reikalais, taÄiau pirmiausia skubÄ—jo susitikti su buvusiais kolegomis, Å¡iuo metu dirbanÄiais kitose įstaigose, smalsu jam buvo užsukti ir į buvusiÄ… savo darbovietÄ™, kurioje triÅ«sia naujoji žurnalistų karta.
Su tuometiniais kupiÅ¡kieÄiais žurnalistais jis, atsisveikinÄ™s 1986 metų vasarÄ…, iÅ¡vyko dirbti į Jurbarko rajono laikraÅ¡Äio redakcijÄ…, vÄ—liau Å¡iam leidiniui ir vadovavo.
A. Salys prisiminÄ—, jog jam teko darbuotis įvairių Lietuvos regionų spaudoje ir žmonių tuometinį gyvenimÄ… pažinti labai iÅ¡ arti. Rietavo, Kretingos, Gargždų, PlungÄ—s, RadviliÅ¡kio, Å akių, KÄ—dainių, Å ilalÄ—s rajonų laikraÅ¡Äių redakcijose jo dirbta literatÅ«riniu darbuotoju, atsakinguoju sekretoriumi, redaktoriaus pavaduotoju ar redaktoriumi. SulaukÄ™s pensinio amžiaus, keletÄ… metų gyveno Alytuje ir bendradarbiavo respublikiniuose leidiniuose, paruoÅ¡Ä— kalendorių, o kad bÅ«tų žmonÄ—s gyventi smagiau, sudarÄ— ir anekdotų knygelÄ™. Pastaruoju metu A. Salys gyvena TelÅ¡iuose. Nors, pasak kolegos, sveikatÄ… jau reikia patausoti, taÄiau neretai tai pamirÅ¡ta ir traukiniu ar autobusais vyksta kelis Å¡imtus kilometrų į susitikimus su bÅ«simais raÅ¡inių herojais.
A. Salys pasakojo, jog pirmÄ…jÄ… žinutÄ™ į tuometinį Rietavo rajono laikraÅ¡tį paraÅ¡Ä— bÅ«damas trylikos metų. TeisybÄ—, tas kritinis signalas iÅ¡ jo kaimo kolÅ«kio laikraÅ¡tyje nebuvo iÅ¡spausdintas, taÄiau skyrelyje “IÅ¡ nepaskelbtų laiÅ¡kų†pamatÄ— pateiktÄ… pirmininko atsakymas, jog nurodyta blogybÄ— – paÅ¡alinta.
TaÄiau kitas raÅ¡inÄ—lis tame laikraÅ¡tyje 1950 metų rudenį jau buvo su autoriaus – A. Salio - pavarde.
Per žurnalistinio darbo daugiau kaip 50 metų vien labai meniškų apybraižų, kurių A. Salys yra paskelbęs minėtų rajonų leidiniuose apie darbštuolius, nerimastingos sielos žmones, susidarytų storiausia knyga, o paklaustas, ar nenusivylęs žurnalisto profesijos pasirinkimu, atviravo, jog, taikydamas į tėvų išmintas pėdas, turėjęs būti žemdirbys. Na, atsižvelgdamas į laikmetį, galbūt tapti žemės ūkio specialistu.
TaÄiau, matyt, stipresni buvo kitokie giminÄ—s genai. Antai nei mokydamasis, nei dirbdamas spaudoje neturÄ—jÄ™s jokio vargo nei dÄ—l raÅ¡ybos, nei dÄ—l skyrybos ar žodžio taiklumo, vaizdingumo. “Redaguojamo leidinio kalbai skirdavau itin daug dÄ—mesio, - pabrėžė A. Salys, - nepraleidžiu pro ausis ir Å¡iaip netaisyklingų pasakymų. Pavyzdžiui, kai kokio valdininko sekretorÄ— man tvirtina, kad tas asmuo ateisiÄ…s neužilgo, tai neiÅ¡kenÄiu nepasakÄ™s, jog jis turÄ—tų Äia bÅ«ti netrukusâ€.
Kolega pajuokavo, kad Salantuose yra Antano Salio gatvelÄ—, kuria dar nÄ—ra praÄ—jÄ™s. TaÄiau tai ne jam įamžinti. Tarpukario Lietuvoje Vytauto Didžiojo universitete, 1940-1944 metais Vilniaus universitete docentu, o vÄ—liau Vokietijos Greifswaldo ir Tiubingeno, JAV Pensilvanijos universitetuose profesoriavÄ™s kalbininkas Antanas Salys (g. 1902 m.) buvo jo tÄ—velio pusbrolis. Mama irgi užsimindavusi apie savo brolio Petro NavardaiÄio (Navardausko) studijas Bonos universitete. Tai gal ir buvusi jam paskata bent kiek sekti giminaiÄiais, kurių pažinti jam nebuvo lemta.
“Net ir į savo prasimanymÄ…, vos pramokus raÅ¡yti lipdyti kažkokius sienlaikraÅ¡tÄ—lius, dabar galÄ—Äiau žvelgti kaip į profesijos pasirinkimo pirmÄ…sias apraiÅ¡kasâ€, - Å¡ypsojosi Antanas.
Å io kolegos publicistikos knygelÄ— “LaukÄiau dygstanÄių rugių…†seniai perskaityta, taÄiau tik dabar iÅ¡ jos autoriaus teko iÅ¡girsti, kodÄ—l toks mįslingas pavadinimas.
Pasirodo, jog bÅ«simasis žurnalistas vaikystÄ—je iÅ¡ tÄ—vų iÅ¡sireikalaudavo žemÄ—s lopinÄ—lį ir rudenį apsÄ—davo jį rugiais bei kasdien ten stoviniuodavo laukdamas pasirodanÄių rausvų daigelių. KitÄ… dienÄ… jie jau bÅ«davo žalsvesni…Labai patikdavo toks augalÄ—lių keitimasis. Pavykdavo jam kibirÄ… kitÄ… suslÄ—gti ir siloso. TaÄiau vÄ—liau kelis deÅ¡imtmeÄius teko raÅ¡yti vien apie kitų žmonių Å«kiÅ¡kus darbus.
“PaÄiam prie žemdirbiÅ¡kų rÅ«pesÄių teko sugrįžti ne per seniausiaiâ€, - užsiminÄ— A. Salys,- kai Ä—miausi tvarkyti mamos nekilnojamosios nuosavybÄ—s palikimÄ…. Tie keliolika hektarų žemÄ—s – Laukuvoje, buvusį vienÄ… laukÄ… perkerta Žemaitijos plentas. Å i žemÄ— - neparduodama, lygiomis dalimis padalinta sÅ«nui Egidijui ir dukrai Dainorai. Jų Å¡eimos gyvena irgi Žemaitijoje, o vaikaiÄiai Justas ir Jurgita prasikurti nori Londoneâ€.
A. Salys sakÄ—, jog jam bÅ«nant KupiÅ¡kyje, kuris po dvideÅ¡imties metų nebÄ—ra jam nei itin savas, nei visiÅ¡kai svetimas, smagu susitikti pažįstamų žmonių, praeiti pro namÄ…, kuriame gyventa, pro pastatÄ…, kuriame anksÄiau buvo ir dabar tebÄ—ra redakcijos patalpos. Ir laukujÄ—s durys tos paÄios, ir kažkada buvÄ™s įprastas jų trinktelÄ—jimas nepasikeitÄ™s.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
