Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MEISTRO PAREIGYBė KUPIšKėNUI RENUI įPRASTA IR NET įDOMI

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−08−02

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Reno Matuzevičiaus šiokiadieniai prasideda UAB “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis” vadovų kasryt rengiamais trumpais gamybiniais pasitarimais. Tik paskui jis vyksta į Pakalnės gatvelėje esančias patalpas, nuo seno priklausančias vandens tiekimo sistemos darbuotojams.
Ten nedideliame pastatėlyje ir jis turi šiuolaikiškai įrengtą kabinetą, tačiau jame šnekinamas R. Matuzevičius skubėjo paaiškinti, kad nesąs joks vadovaujantysis, o tik grupelės šaltkalvių darbą kasdien organizuojantis meistras. Tuos žmones, o ir visus savo bendradarbius, jis apibūdino išgrynintais vertinimais – pareigingi, sumanūs darbuotojai. Pasak R. Matuzevičiaus, jau turėtume pamiršti, kad paslaugas gyventojams, organizacijoms teikiančioje bendrovėje galėtų būti kitaip. Jų padalinio darbuotojų priedermė gedimus įrenginiuose, avarinius atvejus aptarnaujamose sistemose šalinti kuo operatyviau, jog, tarkim, vandens vartotojai apie buvusius sutrikimus nė nežinotų. Tai esąs vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų prižiūrėtojų rūpestis. Žinoma, kai didesnis gedimas ar pašalinė priežastis, nuo laikinų nepatogumų bendrovės klientai neapsaugoti. Antai prieš kurį laiką Laičių kaimo gyventojai apipylė vandentiekininkus telefoniniais skambučiais: iš čiaupų – nė lašo vandens, kada suremontuosiantys šį gedimą. “Tuokart mes tikrai nieko negalėjome paskubinti, nes vagys buvo sutrikdę elektros energijos tiekimą", - pasakojo R. Matuzevičius.
Jis paaiškino, kad jo vadovaujami darbininkai turi nuolatinai prižiūrimus objektus Adomynės, Šimonių, Šepetos, Laičių, Skapiškio, Virbališkių, Salamiesčio gyvenvietėse. Ne vienu iš šių įrenginių po kolūkmečio griūties ėmėsi pagal savo galimyb es rūpintis patys vandens vartotojai, manydami, jog bus pigiau, tačiau vėliau suprato, kad toks sprendimas – laikinas, nes sudėtingesnį gedimą operatyviai pašalinti įmanoma tik darbuojantis keliese, visada turint reikalingų detalių, neretai prireikia ir inžinieriaus konsultacijos. “ Nuo seno įsivaizduojamas rūpestingas auksarankis su įrankių krepšeliu prie vandentiekio bokšto - jau praeitis, - dalijosi mintimis pašnekovas, - tačiau senoviško požiūrio į gaunamą paslaugą irgi netrūksta. Pasitaiko atvejų, jog klientą už jo nevalyvumą naudojantis kanalizacija tenka išbarti ar net nubausti”.
R. Matuzevičiui bandžiau įteigti, kad meistras vis dėlto viršesnis asmuo, jam pačiam, ko gero, ir netenka imtis įrankių. Tačiau pašnekovas sakė, jog, kai mato, kad gali paskubinti darbą, tikrai nestoviniuoja rankas į kišenes susikišęs.
Tokių atvejų, kai tenka pačiam šalinti gedimus, dažniau pasitaiko budėjimo dienomis, nes tada bet kuriuo paros laiku turi būti pasiruošęs išvykti į objektą.
R. Matuzevičius sakė, jog vandens tiekimo padalinyje pradėjo dirbti dar tada, kai šis priklausė Panevėžio “Aukštaitijos vandenims”. Ir buvo priimtas būtent šaltkalviu. “Man patinka šis darbas, gal kas ir nusistebės iš mano pasakymo, jog be kūrybinės minties jis net neįmanomas”, - tvirtino pašnekovas.
Vadinamą technišką profesiją R. Matuzevičius rinkosi iš karto, baigęs Kupiškio vidurinę mokyklą. O gavęs tuometinio Panevėžio politechnikumo baigimo diplomą, išsiprašė paskyrimo į tuomet Kupiškyje buvusią statybinę organizaciją – darbų vykdytojo barą.
Šioje vietoje jau galima įterpti ir Reno žmonos Audronės mintį apie jos vyro užsispyrimą likti gimtinėje. Tuo metu jie jau buvo pora, Audronė pagal paskyrimą dirbo savajame mieste Kėdainiuose, tad galėjo ir jos vyras gauti į šį miestą paskyrimą, tačiau Reno apsisprendimui kurtis savoje gimtinėje jai teko nusileisti. Juolab kad butų stygmečiu jaunai šeimai buvo čia kur gyventi – pas Reno mamą Pranutę Matuzevičienę Kapų gatvėje.
“Kelio galas į šį kiemą mums ir dabar, nors jau seniai turime atskirą būstą, - sakė Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos socialinė pedagogė A. Matuzevičienė, pasidžiaugusi, kad jos anyta nemėgsta jų trukdyti su savais rūpesčiais, o tik skuba pati jiems, savais darbais užsiėmusiems, kuo nors pagelbėti.
Ponia Audronė pridūrė, jog su artimiausiais žmonėmis jie su Renu neseniai atšventę bendro gyvenimo dvidešimtmetį, o ateinančią savaitę išvyksiantys pailsėti prie Zelvos ežero .
“Ten mes atostogaujame jau daug metų ir su sūnumi Alvaru įsitaisę valtelėje su meškerėmis valandų neskaičiuojame, - pasakojo ramaus poilsio šalininkas R. Matuzevičius. – Negaliu jūsų nustebinti ir mūsų šeimos įspūdingomis kelionėmis. Viskas – pagal šeimos pajamas, nors aplinkinių respublikų įspūdingesnes vietas stengiamės pamatyti”. O jam asmeniškai šiemet teko savaitę Vokietijoje, Miunchene, praleisti, pasižvalgyti vandens tiekimo sistemų naujausių technologijų tarptautinėje parodoje. Pridūrė, kad joje eksponuotas ir mūsų respublikos šios srities specialistų paruoštas stendas.
“Iš visų mano patirtų kelionių tolimiausia buvo pačioje jaunystėje – į Tolimuosius Rytus, - nusišypsojo vos per keturiasdešimt metų vyras, - ten į būtiną karinę tarnybą aviacijos dalinyje su kitais bendraamžiais dar sovietiniais laikais buvau gabenamas ir traukiniu, ir lėktuvu”. Jis atviravo, jog Sibiro gamtos grožybės vaizdai jam atmintyje įsibrėžę visam gyvenimui.
Bendradarbiai apie Reną Matuzevičių sakė, jog tai darbingą ir smagią nuotaiką kuriantis kolega, kai kam žinomi ir jo meniniai sugebėjimai, ilgai puošę vaikų darželio, kai jį lankė sūnus Alvaras, patalpas.
“Nebuvau nusiteikęs keisti gyvenamosios aplinkos, nesidomiu, kur galėčiau daugiau uždirbti. Man svarbu žmonės, su kuriais tenka kasdien bendrauti, kad galėčiau atlikti mums skirtą darbą”, - pasakojo apie savo šiokiadienius R. Matuzevičius, šiek tiek nusistebėdamas, jog atkreiptas į jį dėmesys.
UAB “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis” meistras Renas Matuzevičius savajame kolektyve minimas tarp seniausiai, jau šešioliktus metus, jame dirbančių.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 294

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]