Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos

PRÅ«SAGALÄ— €“ GYVENIMAS ARTI GAMTOS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–-ANDRIJAUSKÄ–

2017−02−02

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Atlydys prie Pyvesos.
Prūsagalės kaimas maždaug 3 kilometrus į pietvakarius nutolęs nuo seniūnijos centro Alizavos ir 12 kilometrų į šiaurę nuo Kupiškio. Jis įsikūręs kairiajame Pyvesos upės krante, labai vaizdingoje vietoje. Gretimi kaimai – Zasinyčiai, Ratautiškis.
Visuotinio sodybų tuštėjimo epidemija neaplenkė ir šios vietos.
Statistikos duomenimis, šiame kaime 2001 metais gyveno aštuoni žmonės. Tai beveik penkis kartus mažiau nei prieš penkiasdešimt metų.
Seniūnijoje sužinojome, kad ir šiuo metu ten dar yra vienas kitas gyventojas.


Kaimo gyventojų ieškant

Atlydys, pažliugę ir slidūs keliai, ypač kaime, buvo ne pats geriausias metas nusigauti iki Prūsagalės. Važiavome ne aklai, o iš Alizavos seniūnijos seniūnės Ramintos Ribokaitės sužinoję, kad ten tikrai turėtume rasti šio kaimo senbuvę Mildą Silickienę. Sėkmingai įveikę slidžią nuokalnę užsukome į pirmą šiuolaikiškai tvarkomą sodybą. Deja, čia neradome nė gyvos dvasios. Iš tos sodybos nuriedėjome į priešingą pusę, kur buvo matyti daug avilių. Pamanėme, kad jie tikrai negalėtų būti palikti likimo valiai. Visgi ir čia, liaudiškai tariant, teko pabučiuoti spyną. Dar nespėjus išvažiuoti iš tos sodybos, mums keliuką užtvėrė automobilis. Iš jo išlipęs guvus brandaus amžiaus vyriškis pradėjo teirautis, kas mes tokie ir ko čia ieškome. Paaiškinome, kokiu reikalu po kaimą šmirinėjame. Žmogus papasakojo, kad mūsų aplankytose sodybose gyvenimas atgyja pavasariop, kai iš miestų atvažiuoja jų savininkai, o jis, kaip buvo galima suprasti, vis pasižvalgo, kad jų gero kokie prašalaičiai nesuniokotų, nenugvelbtų. Paprašytas papasakoti apie Prūsagalę, vyras kalbėti atsisakė, mat esąs ne vietinis ir nieko pasakyti negalėsiąs. Pasitikslinome, kur gyvena mums seniūnės rekomenduota jo kaimynė, ir pasukome nurodyta kryptimi.
Važiuoti stačia ir vingiuota nuokalne slidžiu keliuku nesiryžome. Teko sustoti pusiaukelėje ir palikus vairuotoją iki reikiamos sodybos nusigauti pėstute.

Milda Silickienė papasakojo apie save ir gyvenimą Prūsagalėje.
Namus užgyveno

Prie sodybos pasitiko amsintis šunelis. Netrukus pamačiau kieme besisukiojančią žvitrią moterį. Pasilabinusi sužinojau, kad tai Jolanta Griškevičienė, mano būsimos pašnekovės dukra, gyvenanti kartu. Ji parodė savo mamos būsto duris.
M. Silickienę radau šiltoje troboje su katinu sėdinčią fotelyje ir žiūrinčią televizorių.

Jau devintą dešimtį įpusėjusi moteris papasakojo, kad šiame krašte gyvena apie trisdešimt penkerius metus, o Prūsagalėje – maždaug dvidešimt penkerius. Šie namai buvo Mastavičiaus. Po vyro mirties ji gyveno su šiuo žmogumi ir taip jo sodybą užgyveno. Artimiausi kaimynai yra Šidlauskai ir Kukiai, tik pastarieji jau gyvena Kalnuočių kaime. Iš viso Prūsagalėje gal kokios penkios gryčios yra, bet nuolat žmonės gyvena dviejose. Į kitas sodybas atvažiuoja dažniausiai tik vasarotojai. Viena iš tų sodybų anksčiau buvo Tamošiūnų.

„Čia labai nuošali vieta. Vasarą, kai aplink viskas sužaliuoja, labai gražu. Ne veltui čia Pyvesos draustinis. Apsčiai yra visokiausių žvėrių ir paukščių. Vištų laikyti neįmanoma. Visą laiką tekdavo su lapėmis jomis dalytis. Dėl kiaulių maro uždrausta ir kiaules laikyti. Taigi tik bulvių, daržovių besodinam“, – išsakė savo nuomonę apie kaimą ir ūkininkavimą pašnekovė.

Čia gyvena Milda Silickienė su dukra Jolanta ir anūku.
Praūžus melioracijai

M. Silickienė yra gimusi Buivėnuose, netoli Palėvenės. Jos mergautinė pavardė Jutkaitė. Vyro tėviškė irgi ten pat. Praūžus melioracijai judviejų gimtųjų sodybų nebeliko nė ženklo. Po daugelio metų buvo į gimtinę nuvažiavusi, bet jau nebeatsekė, kur tėvų trobos stovėta.

„Ieškodami darbo ir pastogės atsikraustėme į Bakšėnus. Aš dirbau kiaulių fermoje, vyras iš pradžių vairuotoju, vėliau irgi su manimi fermoje. Po vyro mirties su vaikais, dviem dukromis Jolanta ir Danute, gyvenau netoli šios vietos, Kalnuočiuose. Vėliau persikėliau į Prūsagalę.
Kaimas, kiek čia gyvenu, kažkokių išskirtinių tradicijų neturėjo. Visos trobos išsimėčiusios atokiau viena nuo kitos, tarsi vienkiemiai. Aišku, vieni kitus pažinojome. Sueidavome ir su Zasinyčių, Alizavos, Bakšėnų žmonėmis. Dabar jau daug mano pažįstamų, bendraamžių pasimirė, sodybos ištuštėjo“, – pasakojo moteris.

M. Silickienė pasidžiaugė, kad turi šešis anūkus ir du proanūkius, kad jai gyventi smagiau, kai šalia dukra ir vienas iš anūkų gyvena. Antra dukra įsikūrusi Kupiškyje.

Prūsagalėje akį patraukė senovinis rūsys.
Apie gamtos grožį ir duoną kasdieninę

Užsukau į kitą trobos galą pašnekinti ir Jolantos. Ji papasakojo, kad draustinyje yra daug įdomių augalų, galima pamatyti ir elnių bandas besiganančias, o lapučių, mangutų tai kasdien galima išvysti. Ir bebrų nestinga. Šunys naktį nuolat loja žvėris matydami. Pavasarį labai įspūdinga stebėti po laukus pulkais vaikštinėjančias gerves. Taigi gyvenantys čia labai arti gamtos.

Jolanta bėdojo, kad aplinkui sunku susirasti darbą. Važinėti į Kupiškį autobusu būtų sudėtinga. Per mokslo metus susisiekimas, kai vežami mokinukai, geresnis, o vasarą pro juos tik vieną kartą autobusas važiuoja. Gal kitaip ir nebus, kai tų važiuojančių tik vienas kitas belikęs, o beveik kiekvienoje sodyboje po automobilį.

Gyvenanti iš pašalpos. Už ją atidirbinėja Alizavos seniūnijoje. Vasarą gauna viešųjų darbų. Taip ir verčiasi. Iki Alizavos ne tiek ir toli tie 3 kilometrai. Dviračiu galima numinti, net ir pėsčiomis nukakti. Tad ten ir traukia, kai į parduotuvę reikia ar kitais reikalais. Kartu gyvenantis sūnus Arūnas mokosi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje apdailininko specialybės.

Paklausta, ar vasarą būna keliauninkų, susidomėjusių draustiniu, pašnekovė sakė, kad tokių nemačiusi. Pro šalį tik medžiotojai pravažiuoja. Moteris patvirtino mamos žodžius, kad šiuo metu nuolat gyvenamos tik dvi sodybos, į kitas dvi žmonės atvažiuoja vasaroti, o trečią tuščią kažkas pastaruoju metu pradėjo remontuoti. Taigi kaimas kol kas yra gyvas ir su šiokia tokia perspektyva.

Važiuojant Alizavos link, netoli posūkio į Prūsagalę, stovi nuoroda, kad čia prasideda draustinio teritorija.
IÅ¡ gilios praeities

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas rašo, kad Prūsagalė nuo seno priklausė Zasinyčių valdoms. Gali būti, kad kaimo pavadinimas kilęs iš atsikėlėlių iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) arba iš asmenvardžio Prūsas.

Kaimas pirmą kartą paminėtas 1686 metais Kupiškio bažnyčios santuokos metrikų knygoje (tuokiantis Petrui Bernatavičiui su Marijona Matiejūčia de Zosnice, liudininkais buvo Povilas Čerkauskas de Prusogole ir Petras Kryvašonis de Zosnice).

XVII–XVIII a. sandūroje čia minimi gyvenę Stanislovas Šarkėnas (Šarkela), Jokūbas Šarka, Nykolas Bedelis, Kazys Cimaškonis (Ciaponis), Simonas Cemuškis (Cimaška, Čymaškonis), Jonas Kosminas (Karaminas), Steponas Grigaliūnas, Jonas Daneliūnas, Gasparas Bitela, Jonas Prūsas, Kristina Gilovna, Ona Lasvecia, Elzbieta Gaižyčia, Ieva Čeraškoičia. Atrodo, kad per didįjį marą visas kaimas išmirė.
XVIII a. viduryje čia minimos jau visai kitos gyventojų pavardės.
1825 m. Prūsagalėje gyveno 31 žmogus, o 1840 metais buvo 30 gyventojų.

1869–1915 m. Prūsagalė priklausė Čypėnų valsčiui, Zasinyčių seniūnijai. Pirmieji liustraciniai žemės savininkai Šidlauskas, Jurgis Bratėnas, Adomas Tamošiūnas gavo po 23,52 dešimtines žemės.
1919–1947 m. Prūsagalė priklausė Vabalninko valsčiaus Alizavos seniūnijai, 1947–1950 m. – Kupreliškio valsčiui.

Šis keliukas veda į Prūsagalę.
AutorÄ—s nuotraukos
1939 m. matininkas Teodoras Lipkinas kaime rado 80,34 ha žemės. Ji buvo išskirstyta dešimčiai ūkių: Povilui Bratėnui, Adelijai Kaulakienei ir Antanui Kaulakiui, Juozapui Martišiūnui ir Leonorai Puzinienei, Antanui Šidlauskui, Petrui Šidlauskui (Jurgio sūnui), Petrui Šidlauskui (Baltraus sūnui), Jonui Tamošiūnui (Antano sūnui), Jonui Tamošiūnui (Baltraus sūnui), Jonui Tamošiūnui (Adomo sūnui), Emilijai Vickienei.

Kaimas tada ribojosi su Akmene, Bakšėnais, Istulka, Kalnuočiais, Ratautiškiu, Tekliampole, Zasinyčiais, Žiliais, valstybiniu mišku.

Iš Prūsagalės keliukas vedė į Kalnuočius. 1939 m. Panevėžio apskrities taryba nusprendė nutiesti kelią nuo Salamiesčio–Alizavos kelio iki Kupiškio–Pandėlio vieškelio. Šis kelias sujungė Prūsagalę su Zasinyčiais, Tekliampole, Miliūnais.

1942 m. Prūsagalėje buvo Antano Šidlausko, Ipolito Vickaus, Povilo Bratėno, Petro Šidlausko, Juozo Martišiūno, Antano Kaulakio ūkiai. Iš viso gyveno 25 žmonės, o 1959 m. – 34. Sovietiniais metais kaimas priklausė Alizavos kolūkiui.

Rezistencinėje kovoje žuvo du šio kaimo gyventojai – Ipolitas ir Linas Vickai.

Siekiant išsaugoti Pyvesos upės senslėnio fragmentą su raiškia fliuvioglacialinių, kitaip sakant, susijusių su tirpstančio ledyno tekančiu vandeniu, protakų sistemą, 1988 metų vasario 29 dieną įsteigtas Prūsagalės geomorfologinis draustinis. Šis draustinis užima 274,69 hektarų plotą. Yra saugomas valstybės.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 816

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]