Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

DĖL ŪKININKO NEATSAKINGUMO ŽUVO TŪKSTANČIAI BIČIŲ

Unė JUODYTĖ

2014−07−01 23

Kupiškio rajono bitininkų draugijos nariui, vienam stambiausių rajono bitininkų Vytautui Starkui, bitininkaujančiam jau trisdešimt metų, tokio skaudaus įvykio nėra buvę – ūkininkui kenksmingais chemikalais nupurškus vasarinių rapsų lauką žuvo net 38 pačios stipriausios bičių šeimos, vietoj nektaro gavusios porciją stiprių nuodų.

Bitininkas sukrėstas

Nuvykus į Panevėžio rajone, už Geležių, Tautvilų kaime, labai gražioje vietoje, bene prieš dešimtmetį įkurtą Vytauto Starkaus bityną, kuriame stovi paties rankomis daryti 38 aviliai, bitininkas pasitiko susijaudinęs. „Esu visą naktį nemiegojęs. Labai gaila bičių“, – su ašaromis akyse kalbėjo vyras, tiesiog saujomis sėmęs negyvas bites. – Eisiu į priekį ir būtinai atkursiu bityną, šiemet gal nepavyks, bet būtinai tai padarysiu.“
Bitininkas, turintis apie 130 bičių šeimų, jas laiko keliose vietose – savo sodyboje, kur ir gyvena, Puponių kaime, Pasuosių, Panevėžio rajono Šaukliškių kaimuose.

Pasak jo, ketvirtadienio vakarą jam paskambinęs ūkininkas Antanas Jackevičius, šalia kurio sodybos įkurtas bitynas, pranešė, kad per patį vidurdienį, kai skraido bitės, ūkininkas Darius Kumštis iš Panevėžio rajono, Ničiūnų kaimo, apie porą šimtų metrų nuo kelio stipriausiais pesticidais, naikinančiais visus skraidančius ir ropojančius vabzdžius, tarp jų ir bites, purškia vasarinių rapsų laukus. „Matė ir kiti kaimynai, kai purškė. Tas pesticidas, kurio etiketę pats vėliau pas jį nuvykęs nusiplėšiau, apskritai negalimas naudoti Lietuvoje. Atskubėjau naktį, kadangi buvo rūkas, su prožektoriumi ėjau palei avilius, prie kurių gulėjo krūvos žuvusių bičių. Pačių stipriausių šeimų neliko, didžioji dalis žuvo jau lauke, tos, kurios dar parskrido, žuvo bityne. Tokių bičių išgelbėti jau neįmanoma, pažeista jų imuninė sistema, jei dar kurios išliks – per žiemą ir jos žus“, – kalbėjo bitininkas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"