Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

BAŽNYTINĖ SANTUOKA – MAŽIAU RŪPESČIŲ

Unė JUODYTĖ

2014−06−07 12

Nuo 2012 m. birželio 1 d. Teisingumo ministerija pakeitė Civilinės metrikacijos taisykles, pagal kurias, įteisinus tik bažnytinę santuoką, dokumentus Civilinės metrikacijos skyriui turi pateikti ne patys jaunavedžiai, o dvasininkai. Apie šiuos pokyčius kalbėjomės su Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birute Kopūstiene.

Dešimties dienų terminas

Pasak B. Kopūstienės, pagal naująją tvarką Civilinės metrikacijos skyrius dirba jau trečią vasarą. „Taisyklės akcentuoja, kad religinės bendrijos įgaliotas asmuo per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą apie bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką. Jis gali būti pateikiamas asmeniškai, faksu ar elektroniniu būdu. Metrikacijos įstaiga, gavusi šiuos dokumentus, bažnytinę santuoką įtraukia į apskaitą dar tą pačią dieną, o sutuoktiniai dėl santuokos liudijimo gali kreiptis bet kuriuo jiems patogiu laiku ir sumokėję žyminį 21 lito mokestį gauna dokumentą“, – aiškino skyriaus vedėja.

B. Kopūstienė pabrėžė, jog šie pokyčiai – palengvinimas susituokusios poroms – joms nebereikia pačioms skubėti į Civilinės metrikacijos skyrių. „Neretai šeštadienį susituokę jaunieji jau pirmadienį išvyksta į povestuvinę kelionę užsienyje, anksčiau jie turėdavo skubėti mums pateikti dokumentus apie santuokos sudarymą, dabar tai už juos atlieka dvasininkai. Jaunavedžiai apie tai, jog jų santuoka yra įtraukta į apskaitą, informuojami elektroniniu paštu. Paprastai atsiimti santuokos liudijimo jie ateina ilgai nelaukdami, nes be jo, pakeitus pavardę, negalima pasikeisti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jei pavardė lieka ta pati, santuokos liudijimą galima atsiimti ir po metų, neretai taip daro užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurie tik susituokę išvyksta atgal“, – pasakojo vedėja.

Pasak jos, dažniausiai ištekėjusios moterys keičia savo pavardę, vis dažniau jos renkasi naujos formos pavardę su trumpesne galūne.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"