|
|
|
Vėrinys PAÅ¡AUKTÄ…Jį KUNIGYSTEI KAZIMIERÄ… BARONÄ… LYDÄ—JO žMONIų MEILÄ—
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−06−14 |
 Yra asmenybių, kurių po išsiskyrimo skausmingai ilgimasi. Nebūtinai tik jų netekties atveju. Šiaip jiems išvykus kitur gyventi. Ilgimasi jų paprastumo, nuoširdumo, atlaidumo. Ne vieną tokį išgyvenimą turėjo Kupiškio parapijos žmonės, atsisveikinę su jiems tarnavusiais kunigais.
KunigÄ… KazimierÄ… BaronÄ… jiems buvo lemta į kitÄ… parapijÄ… iÅ¡lydÄ—ti du kartus: po vikaravimo Äia 1958-1965 metais - į Surdegį, klebonavusį KupiÅ¡kio Kristaus Ä–mimo į dangų bažnyÄioje nuo 1991 metų liepos iki 1993 metų rugsÄ—jo pabaigos - administruoti Raguvos Å vÄ. MergelÄ—s Marijos Ä–mimo į dangų bažnyÄios parapijoje, vadovauti jam Vyskupo patikÄ—tam dekanatui.
Pastaruosius dešimt metų kunigas K. Baronas globojo Raguvos ir Šilų parapijas. Visą tą laiką buvusio dvasios ganytojo kupiškėnai nepamiršo: vis kas nors aplankydavo, susisiekdavo su juo telefonu. O Jis džiaugdavosi gyvenantis pamaldžių žmonių apsuptyje, reikalingas jiems sunkią valandą.
Užsukau į Å¡alia bažnyÄios esanÄius Raguvos senelių namus, įsteigtus klebono K. Barono rÅ«pesÄiu. TreÄiadienį prieÅ¡piet jie buvo tuÅ¡ti - visi globotiniai iÅ¡Ä—jÄ™ atsisveikinti su savo geradariu ir nuolatiniu guodÄ—ju klebonÄ—liu. Jau amžinai juos palikusiu.
Å ventoriuje sutikta parapijietÄ— Regina iÅ¡ PraÅ¡ÄiÅ«nų kaimo raudojo: "NebÄ—ra mÅ«sų klebonÄ—lio. Gyvenu nuoÅ¡aliame vienkiemyje, taÄiau ir prasÄiausiais keliais kasmet mane aplankydavo, prieÅ¡ keletÄ… savaiÄių pÄ—sÄiÄ… Ä—jusiÄ… iki namų automobiliu pavežėjo".
Maldininkų sausakimÅ¡oje bažnyÄioje buvo ne tik atsisveikinti su savuoju amžinatilsį klebonu atÄ—jÄ™ dabartiniai jo parapijieÄiai, bet ir iÅ¡ tų vietų, kur Jo per 50 metų kunigauta. Tarp jų ir kelios deÅ¡imtys kupiÅ¡kÄ—nų, kurie, Å¡ventoriuje užjausdami raguvieÄius, ir patys graudinosi: kunigas Kazimieras Baronas jiems labai artimas ne tik todÄ—l, kad kraÅ¡tietis. Jis spinduliavo gÄ—riu ir palaima kiekvienam.
AdomynÄ—s kraÅ¡to žmonÄ—ms žinoma MieliÅ«nų kaime tebesanti sodyba, kuri anksÄiau priklausÄ— Jonui ir Marijonai (Žiukaitei) Baronams. Joje gimÄ— ir užaugo Kazimieras, bÅ«simasis BažnyÄios tarnas.
Gedulingas Å¡v. MiÅ¡ias už kun. K. Barono vÄ—lÄ™ aukojÄ™s Panevėžio vyskupas JE Jonas Kauneckas priminÄ—: kilnios Å¡irdies žmogaus priimtas paÅ¡aukimas kunigystei - didžiulÄ— dovana visai tautai. Kunigo K. Barono kelias į paÅ¡aukimÄ… buvo skausmingas kaip ir visos BažnyÄios likimas sovietinÄ—s okupacijos laikmeÄiu.
Ä® Kauno tarpdiecezinÄ™ kunigų seminarijÄ… K. Baronas įstojo mokytis 1946 metais. Jis buvo vienas iÅ¡ tų klierikų, kuriuos valstybÄ—s įgaliotinis religijos reikalams įkalbinÄ—jo mesti kunigų seminarijÄ…. TaÄiau Kazimieras, pasak jo studijų draugų, po tokių susitikimų savo pasirinktajame kelyje jausdavosi tik stipresnis. Vakarais bÅ«davo užsiÄ—mÄ™s tik jam vienam žinomu dideliu rÅ«pesÄiu - ruoÅ¡ti religinÄ—s organizacijos "Marijos vaikai" platinimui skirtus tekstus. Ir tÄ… kartÄ…, kai susijaudinÄ™s seminarijos Rektorius iÅ¡kvietÄ— KazimierÄ… iÅ¡ auditorijos į susitikimÄ… su kažkokiu asmeniu, jam buvo aiÅ¡ku, dÄ—l ko, ir Äia pat nusisegÄ™s nuo rankos laikrodį atidavÄ— jį kurso draugui, sakydamas, kad jam Å¡io daikto daugiau nebereikÄ—s.
Už pogrindinÄ™ religinÄ™ veiklÄ…, kuri buvo tapatinama su kenkimu sovietinei santvarkai, klierikas K. Baronas buvo nuteistas 10 metų lagerio ir kalÄ—jo Džezkazgane, dirbo vario kasyklose, statybose. Jaunuoliui teko iÅ¡kÄ™sti didžiulius fizinius sunkumus ir dvasinius pažeminimus, taÄiau tai jo nesugniuždÄ—, netrukus jis tapo lagerio kankinių dvasios stiprintoju, suburdavo juos maldai, visų pamÄ—gtoms gegužinÄ—ms pamaldoms.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
