Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

NUO VIENų OKUPANTų IšGELBėJO LIGA, NUO KITų - VIKRIOS KOJOS

Nida Å ULCIENÄ–

2008−06−14

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Yra žmonių, kuriems likimas šypsosi net ir pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais, kai atrodo, kad nėra jokios vilties. Žilagalviai senoliai anūkams pasakoja neįtikimiausias istorijas iš savo jaunystės - kartais tai lyg scenarijus filmui, o ne tikrai kažkada buvę įvykiai.
Su vienu iš tokių laimės kūdikių, patyrusiu daugybę išbandymų, dabar jau sulaukusiu 87-erių metų, ir kalbamės. Pranciškui Rušėnui, gyvenančiam Skverbų kaime, jaunystė buvo tikrai audringa - jam pavyko atsilaikyti prieš dvi okupacines kariuomenes - rusų ir vokiečių.


Nuo rusų kariuomenės išgelbėjo liga

1941-aisiais atėjus į Lietuvą okupacinei rusų kariuomenei, Pranciškui Rušėnui, 20-mečiui jaunuoliui, vykdant rusų išleistą įsakymą reikėjo eiti į vadinamą rusų mokyklą mokytis rusų kalbos. Be jo, iš Skverbų kaimo dar trys jaunuoliai turėjo mokytis rusiškai kalbėti ir rašyti. Tų rusiškų mokslų, anot P. Rušėno, ilgai ragauti neteko, nes visi jaunuoliai buvo sukviesti į pratybas - teko bėgti krosą - rusai rinko tinkamus kariuomenėje tarnauti. "Nuėjau pas gydytoją Černiauską, paprašiau pažymos, kad išrašytų, jog skauda krūtinę ir negaliu bėgti. Išrašė tą pažymą ir taip nuo rusų kariuomenės tam kartui išsisukau", - pasakoja P. Rušėnas.

Padėjo geležinkelininkai

Prasidėjus karui, šeimininkauti pradėjo vokiečiai - jiems irgi armijoje reikėjo pastiprinimo, todėl teko slapstytis. Kartą naktį, apie pirmą valandą, pas draugą lošiant kortomis, į vidų įsiveržė policininkas, suėmė visus ten buvusius ir išvežė į Dvariškiuose buvusią taip vadinamą "turmelę". "Sėdžiu toj "turmelėj", neramu, nes namiškiai nežino, kas atsitiko, o pranešti negaliu. Gerai, kad netoliese buvo kelias, kuriuo į Subačiaus malūną net naktimis žmonės važiavo užsiimti eilės, kad susimaltų miltus. Pamatęs atvažiuojant vežimą, pradėjau šaukti, daužyti langą. Sustojo žmogus ir priėjęs paklausė, ko reikia. Nors jo nepažinojau, bet paprašiau, kad nuvažiavęs į kaimą praneštų tėvams, kas atsitiko. Taip sužinojo tėvai, kad esu uždarytas", - pasakojo P. Rušėnas.
Paskui iš "turmelės", kartu su kitais sulaikytaisiais, P. Rušėnas buvo perkeltas į Subačiuje esančią komendantūrą. Sulaikytųjų vežė tris vežimus, o juos saugojo tik vienas policininkas. Jis, suprasdamas, kad visi kaliniai gali išsibėgioti, prašė dabar nebėgti, o palaukti, kol juos atiduos vokiečių komendantui - tada jau tegul visi elgiasi kaip nori. Bet taip jau atsitiko, kad komendantūroje iš viso kalinių pulko liko tik Pranciškus su dar vienu jaunuoliu. Iš ten pasprukti buvo gana sunku - pirmas bandymas nepavyko, todėl teko palaukti kito, tinkamesnio momento.

Buvo Trijų Karalių šventė, jau temo ir siautė pūga. Nuvarė abu suimtuosius vokietis prie traukinio, surašė, kas tokie ir iš kur, atrodė, kad blėsta paskutinė viltis pasprukti. Staiga pamatė, kad jų link susigūžę ateina trys geležinkeliečiai, o atlydėjęs vokietis tuo metu buvo nusisukęs ir kažką darė. "Aš greitai įsimaišiau į tų vyrų tarpą ir kartu su jais nuėjau tolyn. Paskui palaukėm ir laukais pasiekiau namus. Kaimynas mane pamatęs dar pajuokavo: "Tai ką, jau atitarnavai?". Užlipau namie ant pečiaus sušilti, kai į duris pasibeldė policija. Puoliau bėgti, bet greitai sučiupo. Taip jau atsitiko, kad pagavo tas pats policininkas, kuris tada vienas tris vežimus sulaikytųjų lydėjo. Paklausė, kodėl pabėgau, o aš atsakiau, kad pats tada sakė, kad, kai būsim komendantūroj, galim elgtis kaip norim, tai ir pabėgau. Paleido, nes iš tikrųjų ne manęs, o kito vaikinuko ieškojo ", - pasakojo P. Rušėnas apie nelengvą kelią namo.
Taip Pranciškui pasisekė išvengti tarnybos vokiečių kariuomenėje, tik broliui likimas nenusisekė. Sugavo jį vokiečiai ir išvežė darbams į Vokietiją - ten ir mirė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 219

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]