|
|
|
Vėrinys PERBÄ—GUSI PER KELIÄ… KATÄ— GYVENIMO NESUGADINO
Nida Å ULCIENÄ– |
2008−06−07 |
 KeiÄiantis visuomenei, keiÄiasi ir požiÅ«ris į vertybes. Vis daugiau diskutuojama, kas yra Å¡eima - gyvenanti partnerystÄ—je (liaudiÅ¡kai tariant, sugyventiniai), ar ta, kuri pagarbÄ…, meilÄ™ ir iÅ¡tikimybÄ™ prisiekÄ— prie bažnyÄios altoriaus ir turi antspaudÄ… pase?
Tikriausiai teisę kalbėti apie meilę ir pagarbą turi tie sutuoktiniai, kurie kartu pragyveno ne vieną dešimtmetį, todėl pasidalinti mintimis apie nugyventą gražų bendrą gyvenimą paprašėme neseniai auksinių vestuvių jubiliejų atšventusius Eleną ir Valerijoną Trasikius iš Darsiškių kaimo.
Patiko, nes buvo kukli
Valerijonas Trasikis prisimindamas jaunystÄ™ pasakojo, kad bÅ«simosios savo žmonos iki pirmojo susitikimo AntaÅ¡avoje, jaunimo Å¡okiuose, nepažinojo. "Žinojau tik tiek, kad netoli AntaÅ¡avos, Uoginių kaime, gyvena septynios seserys, gražiais garbanotais plaukais. Kai kurios SkukauskaitÄ—s ateidavo į Å¡okius. KartÄ… Å¡okiuose pamaÄiau nematytÄ… mergaitÄ™, mano draugas pasakÄ—, kad tai Elena SkukauskaitÄ— - jau tada supratau, kad reikia kažkaip jÄ… į savo pusÄ™ prisikalbinti", - palengva pasakojo V. Trasikis.
"Nekalbus buvo, bet kiekvienas jo man pasakytas žodis buvo ištartas su pagarba ir meile. Matyt, mokėjo kalbinti, kad prisikalbino, - sakė Elena Trasikienė. - Patiko, kad negėrė, nesimušė - ir mūsų laikais jaunimo šokiai neapseidavo be muštynių. Pasimatymų Valerijonas neskyrė, susitikdavome tik per šokius".
Tikros vestuvÄ—s - tik su kunigo palaiminimu
Elena ir Valerijonas draugavo 2,5 metų, gal draugystė būtų dar ir ilgiau trukusi, bet gyvenimo aplinkybės diktato savo: Valerijono namuose liko tik vyrai, nes mama mirė, kai jis buvo dar 7 metų, o pamotė išėjo pas kitą. "Reikėjo moteriškų rankų, sunku vieniems vyrams, todėl ir nusprendėm susituokti anksti pavasarį, kol dar neprasidėjo darbai", - pasakojo V. Trasikis.
"Šėriau kiaules, kai atėjo Valerijonas ir pasakė: "Einam pas tavo mamą, reikia pakalbėti", - iš karto nesakė dėl ko, tik einant prasitarė, kad pirštis atėjo. Mama sutiko, sakė, tekėk, vaikeli, - našlaitis, geras vaikis yra, niekur blogais darbais neužkliuvo", - prisiminė piršlybas Elena.
"ValdiÅ¡kai" - civilinÄ—s metrikacijos biure santuokÄ… įregistravo 1958 metų vasario 18 dienÄ…, bet tikrasis Å¡eimyninis gyvenimas prasidÄ—jo tik balandžio 13 dienÄ…, priÄ—mus Santuokos sakramentÄ… AntaÅ¡avos bažnyÄioje. "Mus tada sutuokÄ— kunigas J. VaiÄiÅ«nas. Labai nenorÄ—jome, kad "Å¡liÅ«bas" bÅ«tų sekmadienį - net Valerijono tÄ—velis Ä—jo praÅ¡yti kunigo, kad sutuoktų Å¡eÅ¡tadienį, nes gyveno labai neturtingai, nebuvo iÅ¡ ko net geresnio kostiumo jaunikiui nusipirkti. Kunigui griežtai pasakius, kad sutuoks sekmadienį, teko paklusti, - pasakoja E. TrasikienÄ—. - Tada, balandžio mÄ—nesį, buvo labai Å¡alta - naktį 15 laipsnių Å¡alÄio. Sniego tiek, kad jaunÄ…jÄ… iki pagrindinio kelio iÅ¡ namų vežė su rogÄ—mis. Bevažiuojant į bažnyÄiÄ…, keliÄ… perbÄ—go juoda katÄ—, bet svoÄia nuramino, kad ne visada toks ženklas nelaimÄ™ neÅ¡a".
Pasiteiravus, nuo kurios datos Elena ir Valerijonas skaiÄiuoja savo santuokos pradžiÄ…, abu vienu balsu atsakÄ—, kad nuo balandžio 13-osios. "Tada net tokia mintis į galvÄ… nebuvo atÄ—jusi po civilinÄ—s santuokos registravimo gyventi kartu. Kadangi santuokÄ… registravome Vabalninke, tai grįžtant, mane Valerijonas nuvežė supažindinti su savo tÄ—veliu - taip pirmÄ… kartÄ… pamaÄiau savo uoÅ¡vį", - sakÄ— E. TrasikienÄ—.
Gyvenimo pradžia - nelengva
Sunki gyvenimo pradžia nepalaužė jaunos poros, o tik užgrūdino. Daugiausiai namų ūkio darbų tekdavo Elenai, nes ji buvo vienintelė moteriškė, kadangi po vestuvių apsigyveno pas vyro tėvelį. "Geras mano uošvis buvo. Matydamas, kad esu labai pavargusi, stengdavosi mane pavaduoti kaip galėdamas - karvę rytais pamelždavo, o gimus vaikams - su jais pabūdavo. Kartu 20 metų išgyvenom, - prisimena E. Trasikienė. - 1959 metais gimė dukra, o po trejų metų - dvynukės. Šeima padidėjo, todėl ir darbo namuose nestigo. Pardavę kiaulę, svarstėme, ką pirkti - radiją ar skalbimo mašiną. Uošvis patarė nusipirkti skalbimo mašiną - taip ir padarėm. Tada ir man lengviau buvo, nebereikėjo rankomis skalbti kiekvieną dieną. Tai buvo pats pirmasis ir brangiausias pirkinys".
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
