 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
INTELIGENTIÅ¡KOJO PRANCIÅ¡KAUS KÅ«RYBA
PranciÅ¡kus BalÄiÅ«nas 1992 m. Nuotrauka iÅ¡ knygos „PranciÅ¡kus BalÄiÅ«nas ir jo Å¡eima“ Metų ir prisiminimų pynÄ—s PranciÅ¡kus BalÄiÅ«nas gimÄ— 1910 m. Purvinų kaime, AnykÅ¡Äių rajone. Jo prisiminimuose raÅ¡oma: „TÄ—vas Juozapas turÄ—jo daug brolių, senelis žemÄ™ iÅ¡dalijo dalimis. Mano tÄ—vui teko 50 ha žemÄ—s, stiprus buvo Å«kininkas. Jis buvo baigÄ™s rusų pradžios mokyklÄ…, tarnavo caro kariuomenÄ—je. Visoj apylinkÄ—j buvo paslovytas žmogus.“ SÅ«nus PranciÅ¡kus (Å¡eimoje augo 4 seserys ir 1 sÅ«nus) irgi labai norÄ—jo mokytis. BaigÄ™s AnykÅ¡Äių progimnazijÄ…, įstojo į Gruzdžių žemÄ—s Å«kio mokyklÄ…, apsisprendÄ™s įgyti veterinarijos felÄerio specialybÄ™. TaÄiau neilgai Äia teko pabÅ«ti, nes dÄ—l Å¡eimyninių aplinkybių parÅ¡aukÄ— tÄ—vas į kaimÄ…: „1928 metais, bÅ«damas aÅ¡tuoniolikos, perÄ—miau Å«kį iÅ¡ tÄ—vo. Neprastai man sekÄ—si Å«kininkauti. LaikÄ—m 12 karvių, 4–5 arklius, įsigijau įvairios technikos, turÄ—jau lentpjÅ«vÄ™, malÅ«nÄ…. 1932 m. mano pastangomis iÅ¡sikvietÄ—me matininkus, kurie perskirstÄ— žemes. KÄ—liaus į vienkiemį tame paÄiame Purvinų kaime. Per dvejus metus iÅ¡sistaÄiau trobesius, kokių visoje apylinkÄ—je nebuvo. Dirbau Dabužių pieninÄ—s reikalų vedÄ—ju (gal 10 metų) ir Å«kininkavau.“ Dar prieÅ¡ pradÄ—damas Å«kininkauti, nuo 1927 m. P. BalÄiÅ«nas įsijungÄ— į pavasarininkų veiklÄ…, Äia didžiausios įtakos turÄ—jo kuopÄ… AnykÅ¡Äiuose įsteigÄ™s parapijos vikaras Kazimieras Macelis. „Po metų, vikaro paskatinti, su savo draugais įkÅ«rÄ—me penkias kuopeles TroÅ¡kÅ«nų valsÄiaus kaimuose, mano žinioje buvo Piktagalio ir Pasmodų kaimų jaunimas. Susieidavom kartu, vaidindavom, ruoÅ¡davom vakarÄ—lius. 1929 m. kaip pavasarininkų atstovas buvau pasiųstas į Kaune vykusius politinius kursus. Jie vykdavo slapta, kadangi visos politinÄ—s partijos, iÅ¡skyrus tautininkus, Lietuvoje po 1926 metų buvo uždraustos. Tokius susibÅ«rimus organizuodavo Lietuvos krikÅ¡Äionių demokratų partija, rÄ—mÄ— prelatas Mykolas KrupaviÄius. Jis kartÄ… yra vaizdingai pareiÅ¡kÄ™s: „Pavasarininkai – tai jaunesnieji krikÅ¡Äionių demokratų broliai ir bÅ«simoji pamaina.“ Po kursų kartu su keliolika savo bendraamžių buvau priimtas į Lietuvos krikÅ¡Äionių demokratų partijÄ….“ 1938 m. P. BalÄiÅ«nas tapo ir Å iaulių sÄ…jungos nariu – „turÄ—jau gražų arklį, savisaugai medžioklinį Å¡autuvÄ…, revolverį. Taigi anksÄiau ar vÄ—liau turÄ—jau naujai valdžiai užkliÅ«ti. O vienkiemis prie miÅ¡kų...“ PrasidÄ—jo Antrasis pasaulinis karas. 1944 m. vasara, dega AnykÅ¡Äiai, rusų kareivių kolona vis eina ir eina keliu nuo GalumiÅ¡kio pro BalÄiÅ«nų namus AnykÅ¡Äių link. Vaikai mato, kad TÄ—tis PranciÅ¡kus liÅ«dnas sÄ—di prie klojimo ant didelio akmens – nebÄ—ra ramybÄ—s nei Å¡alyje, nei Å¡eimoje. VÄ—l atsiverÄiame jo prisiminimus: „Buvau areÅ¡tuotas ir įkalintas MGB rÅ«syje prie Panevėžio geležinkelio stoties, vÄ—liau – iÅ¡vežtas į Vilnių. Ten Mindaugo ir J. BasanaviÄiaus gatvių kampiniame pastate, MGB rÅ«syje, kameroje, be dienos Å¡viesos, iÅ¡buvau tardomas 5,5 mÄ—nesio. NeminÄ—siu tų visų tardymo „malonumų“, kokius patyrÄ—me mÅ«sų deÅ¡imtys tÅ«kstanÄių, svarbu, kad likau gyvas ir iki Å¡iol sveikas.“ Po tardymų teismo nuosprendis – laisvÄ—s atÄ—mimas deÅ¡imÄiai metų, atliekant bausmÄ™ pataisos darbų lageriuose su tolesniu teisių atÄ—mimu penkeriems metams, su asmeninio turto konfiskavimu. 1946–1955 metai – tai PranciÅ¡kaus BalÄiÅ«no golgotos kelias po Sibiro lagerius: „Pirmiausia pakliuvau į Å¡iaurÄ—s UralÄ…, į druskos kasyklas. Bent tiek guodžiausi, kad rusų kalbÄ… nuo vaikystÄ—s mokÄ—jau. LaimÄ—, pakliuvau kartu su vienu Lietuvos žydu iÅ¡ Å¡vedų firmos, jis mane paÄ—mÄ— prie statybų. StatÄ—m lagerius. Paskui pergabeno į KuzbasÄ…. VÄ—l statÄ—m. Teko kartu bÅ«ti su poetu A. MiÅ¡kiniu, dainininku A. KuÄingiu. PerkÄ—lÄ— mane į OmskÄ…. O vÄ—liau leido iÅ¡važiuoti tremtin, prie Å¡eimos, į Krasnojarsko kraÅ¡tÄ….“ Tada Ä—jo 1955 metai. Po ketverių metų P. BalÄiÅ«no Å¡eima sugrįžo į LietuvÄ…, pavyko apsistoti KupiÅ¡kyje (gimtajame AnykÅ¡Äių kraÅ¡te neleista prisiregistruoti): „Kokiu voratinkliu mus jie neraizgÄ—, mes juos vis tiek apeidavom. Tik, žinoma, be triukÅ¡mo, kurmiÅ¡kai. 1959 m. per ŽolinÄ™ rugpjÅ«Äio 15 d. sugrįžus, už mÄ—nesio KupiÅ¡kyje aÅ¡ jau su visa Å¡eima buvau priregistruotas, vaikai buvo sustatyti į mokyklÄ…, man buvo patikÄ—ta brigadininko pareigos prie statomos mokyklos nulinių darbų, aplinkos ir stadiono darbai.“ O kiek dar darbų darbelių laukÄ— – ir namo statyba, ir Žaidelių kolÅ«kio bityno priežiÅ«ra, ir kraÅ¡totyros ekspedicijos po bÅ«simų KupiÅ¡kio marių dugnÄ…, ir mokslai Vilniaus žemÄ—s Å«kio mokykloje. Ir žinoma – kÅ«ryba. PlunksnÄ… ne kartÄ… Ä—mÄ— P. BalÄiÅ«nas raÅ¡inÄ—jo nuo jaunystÄ—s, nes ir mokykloje jaunuoliai mokyti eiliuoti, malonų laiÅ¡kÄ… paraÅ¡yti ar gamtos vaizdelį nupieÅ¡ti. AnuometinÄ— pedagogika siekÄ—, kad žmogus sunkiÄ… gyvenimo valandÄ… turÄ—tų dvasios nuomaldÄ…. PranciÅ¡kus slapta kÅ«rÄ— ir lageryje, tik gaila, kad jo kÅ«rybos ir užrašų, slÄ—ptų lagamino dvigubame dugne, nepavyko iÅ¡saugoti – sargybinis paleido dÅ«mais. Didžiausiam savo kÅ«riniui – legendai apie KupiÅ¡kio piliakalnį – sukurti P. BalÄiÅ«nas pirmÄ… kartÄ… plunksnÄ… į rankas paÄ—mÄ— 1969 metų gegužės 17 dienÄ…. Dvejones ir abejonių klaustukus į Å¡alį nuginÄ— optimizmas, užsispyrimas ir pirmÄ…kart pamaÄius KupiÅ¡kio piliakalnį iÅ¡kilÄ™s praeities vaizdas iÅ¡ AnykÅ¡Äių progimnazijos istorijos mokytojos ZabielaitÄ—s pasakojimų apie Lietuvos piliakalnius. Å i mokytoja visÄ… gyvenimÄ… keliavo po pasaulį, turÄ—jo daug žinių apie tautas ir – labai gražiai mokÄ—jo savÄ…jÄ… patirtį perteikti. Tad PranciÅ¡kus mokytojos pasakojimų klausydavÄ™s „su tekanÄia seile“. NeradÄ™s žinių apie KupiÅ¡kio piliakalnio praeitį, P. BalÄiÅ«nas net paraÅ¡Ä— laiÅ¡kÄ… archeologams, kad bÅ«tų atlikti kasinÄ—jimai ir atsiskleistų daug įdomybių. Kai archeologai neatsiliepÄ—, kupiÅ¡kÄ—nas pasijutÄ™s „lyg įžeistas ir pradÄ—jÄ™s puoselÄ—ti mintį, kad plunksna iÅ¡kasinÄ—jus piliakalnį“. Ir – Å¡iandien galime perskaityti daugiau nei Å¡imto posmelių legendÄ… „KupiÅ¡kio piliakalnis“, sužinoti bajoro Kupio ir jo trijų sÅ«nų: amatininkų globÄ—jo RaÄiaus, žemdirbio AukÅ¡Äio ir iÅ¡mintingojo Smilgio – likimus (legenda yra knygoje „PranciÅ¡kus BalÄiÅ«nas ir jo Å¡eima“, V., 2012). 1993 m. liepos 1 d. P. BalÄiÅ«nas vÄ—l paÄ—mÄ— į rankas tuÅ¡inukÄ… ir pradÄ—jo raÅ¡yti apysakÄ… „SaulÄ—s namai“. KodÄ—l – atsakymÄ… kÅ«rinio įžangoje paraÅ¡o pats autorius: „...labai suprastÄ—jus Lietuvos teatrui, man, kaip jaunystÄ—je savoje apylinkÄ—je nemažai veikusiam su jaunimu, organizuojant gegužines gražiose pievų ar pamiÅ¡kių vietose, o klaimuose statant spektaklius, kilo mintis paraÅ¡yti kokį gyvenimiÅ¡kÄ…, jaunystÄ—s laikus primenantį kÅ«rinÄ—lį, o paskui iÅ¡ jo ir scenarijų.“ P. BalÄiÅ«nas, kai jo paklausdavo, kam reikia žinių, atsakydavo paslaptinga Å¡ypsena: „O bitelÄ—s? Ko verti be jų sodai ir laukai?“ O į klausimÄ…, kodÄ—l krebždenta plunksna, gal atsakytų Å¡ios paties poeto PranciÅ¡kaus eilutÄ—s: „Nesvarbu, kad veidus mÅ«s vagoja laikas, nesvarbu, kad striokas mus pagauna paikas. Svarbu, kad nuolat mus lydÄ—tų Å«pas, kaip ilgiau iÅ¡silaikyti nesuklupus.“ Vandens laÅ¡as Žvilgsniu atsirÄ—mÄ™s rasojanÄio lango, Klausau susimÄ…stÄ™s iÅ¡ eterio tango. Tik Å¡tai iÅ¡ virÅ¡aus stiklu Vandens laÅ¡as žemyn nuriedÄ—jo Ir iÅ¡nyko, kaip kiekvienas jų, Å lapioj vietoj žemai palangÄ—je. Tasai laÅ¡elis pasakÄ— man daug: StebÄ—k manÄ…jį keliÄ…, žmogau. Gerai, jei iÅ¡ rÅ«ko ar garo dulkelių, IÅ¡augÄ™s stambus ir stojÄ™s į keliÄ…, Nors ir žemyn, bet sveiks nuriedÄ—si, Tada dÄ—l likimo tu verkt negalÄ—si. O jei beriedÄ—dams sutiksi kliÅ«Äių, NeiÅ¡eis ant gero, aÅ¡ tikrai jauÄiu. Aptramdys tave, sudildys tau Å¡onus, Mažytis ir lengvas tu liksi gan greit Ir keiksi tu vÄ—jÄ…, tÄ… nevidonÄ…, Kad jis nepagelbsti tau kelionÄ—s baigt. Tik saulÄ—s žvilgsnis pavers tave dulkÄ—m, Nes tau buvo lemta laikinai prapulti. Bet tos dulkelÄ—s vÄ—l virs debesÄ—liu Ir riedÄ—s per langÄ… greit ir pamažėle, Taip nauja laÅ¡o prasidÄ—s gadynÄ— – VÄ—l pradÄ—s kelionÄ™ ir taip begaliniai. Argi nepasakÄ— tas laÅ¡as tiek daug, Kad ir tavo kelias panaÅ¡us, žmogau. Å eÅ¡tadienis, 1971 m. kovo 20 d. JaunystÄ™ prisiminus Kai vÄ—jelis puÄia, varo debesÄ—lius, Mintimis aÅ¡ skrendu į jaunystÄ—s Å¡alį, Praeitim atgimÄ™s, kad apverkus vÄ—lei PraleistÄ… jaunystÄ™, kur grįžt nebegali. Nors prabÄ—gÄ™s amžius jau nebesugrįžta, Bet kuris iÅ¡ mÅ«sų niekad nesvajotų, Nors kiek atjaunÄ—ti ar nustoti ryžto, Metuose jaunystÄ—s vÄ—lei paklajoti. Kai linksmÄ… dainelÄ™ jaunimas užtraukia Ar muzikos garsus iÅ¡girsti skambius, Minutei pamirÅ¡ti tÄ… senatvÄ—s kaukÄ™, Pradedi atminti praeities laikus. Bet greitai pajunti vÄ—l tÄ… metų naÅ¡tÄ…, VÄ—l liÅ«desys tau suspaudžia Å¡irdį, GyvenimÄ… perbÄ—gi kaip knygoje raÅ¡tÄ… Ir muzikos garso toliau nebegirdi. NežiÅ«rint kaip slÄ—gtų tave liÅ«desys, RÅ«pesÄiai ir darbas taip tave nuteikia, Kad pilkų dienelių mažoka tau vis, UžmirÅ¡ti, kas buvo, ir, rodos, taip reikia. Didysis penktadienis, 1972 m. kovo 31 d. ŽemÄ—s trauka NorÄ—Ä nuklot dar savo takÄ… Posmais Å¡irdy pintais dainos NorÄ—Ä suÅ¡ukt kol Å¡irdis plaka Vyliaus balsu Å¡irdies manos: Sustoki saule nors prieÅ¡ naktį PaÅ¡vieski prieblandoj nykioj NorÄ—Ä pateisint ar nuplakti Save aÅ¡ praeity klaikioj. Ar tai dalia ar stoka ryžto IÅ¡narpliot Å¡iandien negaliu Berods niekad aÅ¡ neiÅ¡tyžtu PakliuvÄ™s negandos keliu TaÄiau dainÄ… dÄ—l savo žemÄ—s ŽadÄ—tÄ… nuo dienų jaunų Nors plunksnÄ… jau ne kartÄ… Ä—mÄ™s Taip nudelsiau lig Å¡ių dienų. KalÄiausia žemÄ— tu gimtoji SavÄ…ja trauka amžina Pagimdžius iÅ¡ savÄ™s artojÄ… Niekad tau traukt jo negana. 1990 m. balandžio 10 d. IÅ¡trauka iÅ¡ legendos „KupiÅ¡kio piliakalnis“ Tai buvo Å¡ios valdos lietuvių aukÅ¡taiÄių, Kurie nuo senovÄ—s Äia arÄ— ir sÄ—jo, Gyvulius augino, netrÅ«ko jiems kraiÄio Ir savo kaimynams to nepavydÄ—jo. Narsus, Kupys vardu, Mindaugo bajoras Ant pelenų kalno, kur milžinai pylÄ— IÅ¡ pypkių ilgųjų, pagal savo norÄ… PertvarkÄ— jis kalnÄ… ir pastatÄ— pilį. Pilis Å¡ita buvo iÅ¡ medžio statyta. TaÄiau ji turÄ—jo apsauginÄ™ vietÄ… IÅ¡ tinko storiausio – viskas numatyta, Net vandens kanalas aplinkui užlieta. Ä®važiuot į pilį – pakeliamas tiltas, Sudvejinta siena aplink pastatyta, Tarp abiejų sienų užplÅ«kta, užpilta Tvirto molio sluoksniu ar medžiaga kita. Ä®vairių trobesių kieme pristatyta. PrieÅ¡ams mat užpuolus kad galÄ—tų žmonÄ—s PaslÄ—pt gyvulÄ—lį kokį vienÄ… kitÄ…, Moteris ir vaikus nuo baisios koronÄ—s. Pats Kupys bajoras buvo kresno stoto. Bet peÄių platumas! Rankos geležinÄ—s! Protingas veidas, žvilgsnis kaip Demono, VeÅ¡li juoda barzda ant visos krÅ«tinÄ—s. Savo didžiai laimei tris sÅ«nus turÄ—jo, Kaip ąžuolus tvirtus ir drÄ…sius kaip liÅ«tus. Jie ir tÄ—vo pilį nuo priešų sergÄ—jo, DrÄ…siai prieÅ¡us tramdÄ—, kiek ten jų bebÅ«tų. Vyriausias iÅ¡ jųjų buvo vardu RaÄius. Tai tikras paveikslas buvo paties Kupio. Tik bÅ«tų stambesnis, jei greta sustaÄius, Nuo jo ir upelis vadinas RaÄiupio. Pagal pat upelį nutįsÄ™s ir sodžius VardÄ… nuo to laiko RaÄiupÄ—nų gavo. Ir per ilgus amžius, kartais net nuobodžius, Vardai nepakito, viskas liko savo. Amatininkų Å«kis buvo žinioj RaÄiaus. Jo ir valdos buvo pagal tÄ… upelį. Reikia pasakyti, nelabai jos plaÄios, O ilgio... pasiekti akis nebegali. Jos Å epetÄ… siekÄ— – velnių karalystÄ™, Kur medžioklei tiko. Ogi spanguolynas! Tik reik nežiopsoti, kad nepasiklystum, Nes velniai Äia naktį ir dienÄ… vaidinas. Å iose jo valdose amatai klestÄ—jo: Vieni namus statÄ—, kiti dirbo ginklus, Ūkinius padargus, o odos siuvÄ—jo Rankos siuvo balnus, visokius pakinktus. Å iauÄių, kriauÄių, stalių, meistrų važiuotuvų, Indadirbių, kalvių, įvairių audÄ—jų – NebesuskaiÄiuosi, kiek Äia jų bebuvo. Tik javų nepjovÄ—, nes nieks Äia nesÄ—jo. Bet grÅ«dus sumalti jie vis tik mokÄ—jo: PakinkÄ™ į girnas upÄ—s vandenÄ—lį Ar sparnus iÅ¡kÄ—lÄ™ su pagalba vÄ—jo, MaiÅ¡ais grÅ«dus saikÄ— ir ant girnų kÄ—lÄ—. Tai RaÄius brolių valdonims talkÄ—jo, Nes meistrų nebuvo tiek brolių valdose. Jie pureno žemÄ™ kaip tik bemokÄ—jo, Kuri davÄ— naudos sau ir broliui pusÄ™. PranciÅ¡kus BALÄŒIŪNAS 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 665 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
