|
|
|
Vėrinys TRUMPAS PASAKOJIMAS APIE žMOGų, KURIS NIEKADA NELANKÄ— DEÅ¡IMTOS KLASÄ—S
Gintaras JURGÄ–LAS |
2008−05−03 |
 Artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, redakcijoje galvojome, koks yra šiuo metu žinomiausias iš Kupiškio krašto kilęs ir dabar tebedirbantis žurnalistas. Ilgai svarstyti neteko. Visi manė, kad tai Audrius Rudys, kurį kupiškėnai nuolat gali matyti vedantį televizijos laidą per KTV kanalą.
Pradžia
Žurnalisto keliu Audrius pasuko visai netikėtai. Anais laikais Kupiškio kultūros skyrius keliems jauniems vaikinams davė aparatūrą ir jie sukūrė muzikinę grupę “Naktinė stotis“. Kai grupė tapo pakankamai žinoma, jos narius pasikvietė į Panevėžį duoti interviu radijui.
Po penktadieninio pokalbio pirmadienį vaikinai atvažiavo pasiklausyti laidos, nes tuo metu tiesiogines laidas vesti dar mažai kas rizikuodavo. Po perklausos vaikinams iš Kupiškio buvo pasiūlyta vesti radijo laidą. Tuo metu ėjo 1993-ieji metai.
Audrius prisimena, kad prieš pirmąją laidą vaikinai sėdėjo kambariuke ir galvojo, nuo ko pradėti. Žinojo, kad reikia kažką paburbti ir dainą paleisti, dar paburbti ir vėl paleisti kokią nors muziką. Taip ir padarė.
Po laidos juos pasikvietÄ— Algirdas Å atas, kuris tuo metu buvo Lietuvos radijo ir televizijos Panevėžio skyriaus direktorius. Vaikinai pamanÄ— – na, dabar jau prisidirbome. TaÄiau direktorius juos pagyrÄ— ir pareiÅ¡kÄ— norÄ…, kad jie ir toliau vestų laidÄ…. Tai ir buvo A. Rudžio žurnalistinÄ—s veiklos pradžia.
DaugiavaikÄ—s Å¡eimos vaikas
Audrius gimė Antašavos krašte, kelių sodybų Maugarų kaimelyje. Darnioje ir pabrėžtinai lietuviškoje Vytauto ir Donatos Rudžių šeimoje augo keturi broliai: Edmantas, Arnas, Valdas, Audrius ir sesuo Danutė.
Iš pradžių mokėsi Didžprūdžių pradinėje mokykloje, vėliau baigė Antašavos aštuonmetę, bet nelaikė egzaminų, nes susilaužė koją. Teko egzaminus laikyti vėliau. Po to jis mokslus tęsė tuometinėje Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje.
Audrius niekada nebuvo dešimtokas. Taip jau lėmė tuo metu siautusios švietimo reformos. Niekada jis nebuvo ir šeštas. Taip jau pats žmogus pasitvarkė.
Mokykloje
Apie įspūdžius iš mokslų V. Rekašiaus vidurinėje mokykloje Audrius gali pasakoti be galo, be krašto.
Jam labiausiai įsiminė kelios mokslo Kupiškyje detalės. Tuo metu jam mama pasiuvo krepšį su lietuviška vėliava. Kai Audrius pasirodė pirmoje pamokoje, kurią vedė istorijos ir visuomenės mokslų mokytojas (beveik aišku, kokias tikrąsias pareigas jis tada užėmė), Audrius buvo pakviestas prieš klasę. Mokytojas klasei pareiškė, kad tai yra Lietuvos vėliava (suprask – kažkas labai blogai). Po to dar blogiau. Mokytojas nusivedė pas direktorių, kuris iš karto pareiškė, kad mokinys yra “glušas“ (matyt, tam sovietiniam veikėjui toks epitetas visai nereiškė kurtumo).
Kai Audrius autobusu grįžo namo, ten jau buvo apsilankę ir kolūkio pirmininkas, ir "zampolitas" (toks niekam nereikalingas, bet pakankamai įtakingas tų laikų personažas smegenims pudrinti). Mamos tas vizitas kažkodėl neišgąsdino. Ji prisipažino, kad sūnui pasiuvo tą krepšį su vėliava. Išgirdę prisipažinimą, vizitatoriai, matyt, visą šeimą apibūdino vienu žodžiu – “durniai†– ir išsinešdino sau. Matyt, ir tais laikais prieš stiprios dvasios žmones represinis aparatas tik šnypštė, bet jau nebeveikė.
TaÄiau po to Audrius ir jo draugai pastebÄ—jo, kad yra sekami. Tame subtiliame procese dalyvavo ir mokyklos direktorius.
Jau kur kas vėliau, kai nepriklausomybė Lietuvoje buvo įsitvirtinusi, Audrius su broliu važiavo pro to žmogaus namą. Tuo metu buvęs mokyklos direktorius kaip koks “glušas†kabino valstybinę vėliavą. Norėjosi sustoti, bet ... automobilis, emocijos ir laikas nuvažiavo tolyn.
Vestuves išvežė iš kaimo
Kažkada viena, dabar jau mirusi, kaimynė prašė jo, kad neišvežtų vestuvių iš kaimo. Deja, atsitiko taip, kad teko išvežti. Dabar Audrius jau šeimos vyras. Būdamas trisdešimties metų vedė. Jis augina sūnų, senelio garbei pavadintą Vytauto vardu, kuris kitais metais jau pradės lankyti mokyklą, ir pusantrų metų dukrą Vilytę. Žmona Vilda dirba AB “Linas“.
Audrius baigęs aukštąjį mokslą, jis yra komunikacinės informacijos bakalauras. Šiuo metu dirba ryšių su visuomene srityje, konsultuoja verslininkus, veda televizijos ir radijo laidas, su draugais yra sukūręs internetinį portalą „Aina“. Tai paskutinis jo ir draugų kūrinys.
Apie žurnalisto darbą
Baigęs žurnalistikos mokslus ir pakankamai gerai kotiruojamas A. Rudys gyvena ne tik iš šio amato. Paklaustas, kodėl jis nepasinėrė vien tik į žurnalistines gelmes, Audrius “Kupiškėnų mintims“ sakė, kad bent jau Panevėžyje tas darbas nėra apmokamas. Žurnalistas tapo keiksmažodžiu visų lūpose.
Audrius studijavo kurse, kuriame iš pradžių mokėsi dvidešimt septyni žmonės, bet diplomą apsigynė tik keturi. Kartu su Audriumi studijavo jau ne vaikai. Kai kuriems studentams buvo net apie penkiasdešimt metų.
Studentai iÅ¡ studijų bÅ«davo iÅ¡metami dÄ—l paÄių įvairiausių priežasÄių. Pavyzdžiui, dabar žinomas veikÄ—jas Jogaila MorkÅ«nas buvo iÅ¡mestas, nes jį pagavo su pasiklausymo aparatÅ«ra. Audrius juokavo, kad “vlip aÄkarik“ (Äia rusiÅ¡kai). Pasak Audriaus, J. MorkÅ«nas jau nekartÄ… buvo pradÄ—jÄ™s mokytis, bet, matyt, jam nelemta baigti mokslų.
IÅ¡ savo studijų metų jis prisimena ir žurnalistÄ… HenrikÄ… VaitiekÅ«nÄ…, kuris kurso studentams kalbÄ—jo: “AÅ¡ pats penkiolika metų mokiausi Å¡iame institute ir visai neseniai baigiau. ParuoÅ¡kite knygeles ir pasiraÅ¡ysime jums įskaitÄ…. DirbanÄių televizijos ekrane pakeisti jau nebegalÄ—siu, nes jÅ«s jau turite savo braižą“.
Audriui atmintin įstrigo dar viena šio dėstytojo frazė, kada viename straipsnyje jis buvo išvadintas pijoku. Į tai H. Vaitiekūnas atsakė: “Aš sutinku su viskuo, išskyrus viena - išgeriu nei daugiau, nei mažiau negu kiti“.
Kalbėdamas apie šių dienų žurnalistiką, jis prisiminė posakį: “Jeigu tu domiesi politika ir mėgsti dešrą, geriau nežinoti, kaip daroma ir viena, ir kita“. Audrius pats prieš kelerius metus buvo įsivėlęs į politiką, o žurnalistikoje dirba jau bemaž penkiolika metų. Jis sakė, kad, žiūrėdamas bet kokią laidą, mato, ar ta laida užsakyta, ar neužsakyta, kokios pozicijos laikosi vienas ar kitas žurnalistas.
Kupiškyje dabar yra nemažai jaunų ir protingų žmonių, kurie tebesimoko gimnazijose ar vidurinėse mokyklose ir galvoja pasukti žurnalistikos keliu.
Paklaustas, ar verta jauniems žmonės savo ateitį sieti su šia profesija, Audrius sakė, jog tuo keliu eiti verta. Jis tikisi, kad žiniasklaida išaugs kaip ir mūsų šalis. Gal atsiras ir prezidentų, kurie savo įpėdinių nebeskirs.
Audrius, perduodamas būsimiesiems spaudos darbuotojams linkėjimus, sakė, kad tie, kurie nori būti žurnalistais, privalo turėti tvirtą savo nuomonę ir mokėti ją pateikti kuo objektyviau.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
