Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

DėL BUVUSIO PALėVENėS DOMINIKONų VIENUOLYNO ATEITIES KULTūRININKAI SKAMBINA PAVOJAUS VARPAIS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2008−04−26

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Septynioliktojo amžiaus baroko architektūros ansamblis, buvęs Palėvenės dominikonų vienuolynas, šiuo metu tyliai nyksta. Ar kada nors čia vėl atgis kultūros ir švietimo dvasia – kol kas atsakyti sunku. Tam reikia ne tik milijoninių lėšų, bet ir didžiulių neabejingų istorinei atminčiai, paminklosaugai piliečių pastangų bei susitelkimo. Tiesa, jau sukruto „Palevenio“ bendruomenė, siekianti bent jau saugoti ir prižiūrėti šio vienuolyno aplinką. Bet jos vienos pastangų nepakanka.

Skubina imtis rimtų veiksmų

Artėjant Tarptautinei paminklų apsaugos dienai į „Kupiškėnų minčių“ redakciją aptarti begriūvančio architektūrinio ansamblio Palėvenėje reikalų, balandžio 15 d. buvo susirinkę kultūrininkai, minėtos bendruomenės, Savivaldybės bei redakcijos atstovai.
Susitikimo iniciatorė „Kupiškėnų minčių“ leidėja ir vyriausioji redaktorė Nomeda Simėnienė išreiškė viltį, kad šis susitikimas nesibaigs tik šnekomis, bet bus įžanga imantis konkretesnių veiksmų, siekiant atgaivinti Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblį. Pasak jos, nuoseklaus darbo ta linkme stinga. Ar nereikėtų steigti klubo, fondo ar panašaus darinio, kuris imtųsi vienuolyno atnaujinimo reikalų, per įvairius projektus ieškotų tam finansavimo, skleistų šią idėją tarp įtakingų politikų ir verslininkų.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius Kazys Stančikas priminė, kad ir sovietmečiu buvo gerų norų atgaivinti Palėvenės vienuolyną. Jis buvo įtrauktas į paminklų sąrašą, užkonservuotas, uždėtas stogas. Tačiau kas padaryta prieš dvidešimt metų – nyksta. Gražias idėjas puoselėjančiai vietos bendruomenei šio objekto atnaujinimas ne pagal pečius. Šio diskusijos dalyvio nuomone, Savivaldybė dešimčiai metų sudariusi su „Palevenio“ bendruomene sutartį dėl vienuolyno priežiūros savotiškai atsikratė naštos. Be to, neaišku, ar bažnyčiai reikia, ar ne šių pastatų. Nebaigti spręsti žemės nuosavybės klausimai. Kol neaiškus jos savininkas, niekas nefinansuos jokių projektų.
Kupiškio kultūros centro režisierė Vilija Morkūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad teatrų festivaliui „Sielos ilgesys“ vienuolyno ansamblis tėra tik kaip scenos dekoracija. Šis renginys netapo savotišku jo gelbėjimo ratu. K. Stančikas svarstė, ar nebūtų galima šioje vietoje turizmo reikmėms apjungti ir architektūros, ir gamtos objektų. Juk čia pat ir Lėvens kraštovaizdžio draustinis.

SavivaldybÄ—s pozicija

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis dabartinę Palėvenės dominikonų vienuolyno situaciją apibūdino kaip paskutinę vakarienę, jei į viską žvelgsime pagal įstatymo raidę ir neieškosime jokių išeičių. Mat šio objekto sutvarkymui reikia bent 20 mln. litų. Kol kas Savivaldybės rašyti projektai ES struktūriniams fondams, Norvegijos fondui, buvo atmesti. Pagrindinė kliūtis - nesutvarkyti teisiniai žemės reikalai. Direktoriaus nuomone, prie nesėkmių prisidėjo ir Kultūros vertybių apsaugos departamento neigiama pozicija. Palėvenės vienuolynas ir Adomynės dvaras buvo išbrauktas iš šiemet šios institucijos finansuojamų objektų sąrašo. Savivaldybė be valstybės paramos (ji finansuodavo 50 proc. restauravimo išlaidų) viena nepajėgi išlaikyti tokių objektų. K. Stančikas teigė, kad sklypą Savivaldybė visgi privalo kuo greičiau įteisinti. Pasak Ž. Aukštikalnio, vienuolyno žemės įteisinimo klausimas jau pradėtas spręsti. Yra projektų, kuomet sutinkama finansuoti, leidžiant per tam tikrą laiką užbaigti žemė įteisinimą. Pavyzdžiui, Norvegų fondas yra tokių finansavęs. Kad negaunama finansavimo, direktoriaus nuomone, lemia ir neišvystyta lobistinė veikla.
K. Stančikas su šia nuomone sutiko, kadangi griūvančių paveldo objektų Lietuvoje ne vienas, o laimi tie, kurie garsiausiai skambina pavojaus varpais. Ž. Aukštikalnis sakė, kad pirmiausia reikia pasidaryti Palėvenės vienuolyno ansamblio restauravimo, sutvarkymo ir pritaikymo turizmui techninę ir projektinę dokumentaciją, kuri atsieis per 600 tūkst. litų. Dabar svarbu, kad bendruomenės pastangomis liovėsi šio objekto niokojimas. Savivaldybė laukia naujų kvietimų kreiptis į ES fondus. Palėvenės vienuolyną tegali prikelti tik Valstybės, Savivaldybės ir tarptautiniai fondai. Tik sutvarkytas objektas galės pritraukti privačią iniciatyvą. K. Stančikas priminė Liškiavos atgaivinimo pavyzdį, kur daug lėmė ir viešosios įstaigos sukūrimas, taip pat suvienytos bažnyčios ir apskrities pajėgos.

Ne valstybinės reikšmės objektas

V. Morkūnaitė konstatavo, kad rajone nėra kultūros politikos. Neaiškūs prioritetai. Reikia išplėšti sau priklausančią finansų dalį, kuri skirta regioninei kultūros politikai plėtoti. Biržų, Rokiškio paveldo objektai šiek tiek atsigavo. Dabar apskritis turėtų ir Kupiškiui daugiau skirti lėšų. Kodėl nepaskelbus Palėvenės vienuolyno ansamblio atgaivinimo svarbiausiu kultūrinio darbo tikslu rajone? Ž. Aukštikalnis priminė, kad kaimyniniuose rajonuose finansuoti valstybinės reikšmės objektai. Deja, Palėvenės dominikonų vienuolynas į šį sąrašą nėra įtrauktas. Matyt, kaimynai lobistinio darbo daugiau nuveikė. Sudėję rankų nebuvo ir kupiškėnai, bet Seimo narių, Turizmo departamento vadovų ir kitų aukštų svečių viešnagės Palėvenėje kol kas apčiuopiamų rezultatų nedavė.
„Palevenio“ bendruomenės pirmininkė Laima Juknevičienė sakė, kad vietos žmonės realiai mato, kad vienuolyno būklė apverktina. Išvalius visus šabakštynus pasimatė visas šios vietos skurdas. Antai neseniai po lietaus nuvirto pusė tvoros. Bendruomenės žmonės nori ne tik būti tik šiukšlių rinkėjai, bet aktyviai įsijungti kaip visateisiai nariai į realų šio objekto atgaivinimą. Juos kurti fondą netgi ragina kai kurie ekskursantai, žadėdami prisidėti kuo galės. Bendruomenės pirmininkė apgailestavo, kad paveldo objekte netgi gėlių neleidžiama į gruntą sodinti, ką jau kalbėti apie kažkokią krepšinio aikštelę vaikams.

Steigs viešąją įstaigą

Diskusijos pabaigoje prieita prie išvados, kad visgi reikėtų kurti viešąją įstaigą Palėvenės dominikonų vienuolyno ansambliui gelbėti, o bendruomenė galėtų būti jos dalininkė. Būtent vietos gyventojams yra prasmė turėti tą objektą. Per amatus, edukacinę veiklą galima ir ne vieną darbo vietą susikurti. Anot K. Stančiko, labai realu būtų čia atgaivinti senąją kalvę.
Ž. Aukštikalnis sakė, kad bažnyčia į tą teritoriją nepretenduoja. Dvasininkai yra išsakę tik pageidavimą, kad šalia bažnyčios nebūtų kuriamas koks nors kazino ar pan. Savivaldybės taryba, kol nėra parengta šio vienuolyno tvarkymo dokumentacija, nenusiteikusi kišti pinigų ir steigti viešąją įstaigą.
Diskusijos dalyvių nuomone, reikėtų paieškoti įvairių to visuomeninio darinio formų. Tai galėtų būti ir jungtinės veiklos sutartis. Galima šlietis prie bendruomenės. Viena iš dalininkų galėtų būti ir apskritis. Ž. Aukštikalnis pažadėjo politikams pasiūlyti šią idėją ir Savivaldybės paramą rengiant nuostatus.
Nutarta visais šais klausimais pasikonsultuoti ir susirinkus po 2-3 savaičių aptarti viešosios įstaigos steigimo reikalus konkrečiai. Neblogai būtų ir išvažiuojamąjį posėdį padaryti, pasižiūrėti, kaip panašūs paveldosaugos objektai tvarkomi kitur.
Šios diskusijos dalyviai kviečia visus, neabejingus buvusio Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblio atnaujinimo ir išsaugojimo, burtis kartu.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 054

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]