Kalbantis su Vanda DiÄkiene apie jos, pedagogÄ—s ir kultÅ«rininkÄ—s, veiklÄ…, ji minÄ—jo gyvenime svarbiais tapusius keturis miestus - gimtuosius Zarasus, Vilnių ir KlaipÄ—dÄ…, nes juose teko studijuoti. Ir, be abejonÄ—s, KupiÅ¡kį, kuriame gyvena jau trisdeÅ¡imt treÄiuosius metus.
Įsimintini
Å ie metai V. DiÄkienei įsimintini ne tik todÄ—l, kad amžiaus sukaktis baigiasi skaiÄiumi penki. JautriaÅ¡irdei moteriai darosi graudu, jog dukra Monika šį pavasarį baigs gimnazijÄ… ir tikriausiai namuose bus tik vieÅ¡nia.
Ir dar todÄ—l, kad muzikos mokyklos fortepijono klasÄ—s septintokas Antanas Baranauskas, jos Äia ugdytas nuo pirmosios klasÄ—s, pradžiugino tokiais puikiais muzikavimo pasiekimais. Vaikinas Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso apskrities ture tapo laureatas ir buvo pakviestas dalyvauti respublikiniame konkurse.
Pašnekovė džiaugėsi, kad jai buvo lemta turėti tokį gabų ir labai darbštų mokinį. Juolab kad toks pat stropus jis septintokas ir Kupiškio Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje. Meniniais gabumais taip pat apdovanoti jo brolis ir sesuo.
PedagogÄ— V. DiÄkienÄ— mananti, jog muzika Å¡iam jos mokiniui gali tapti ir gyvenimo tikslu.
Ugdytinių – jau keliasdešimt
Per tiek darbo metų KupiÅ¡kyje V. DiÄkienei teko ugdyti keliasdeÅ¡imt fortepijono skyriaus moksleivių. Nelaužydama atminties ji Ä—mÄ— vardyti tuos, kurie toliau mokÄ—si konservatorijose, Muzikos akademijoje ar specialybių, susijusių su muzika, kitose aukÅ¡tosiose mokyklose. Tai Irena MikÅ¡ytÄ—, Kristina UldukytÄ—, Loreta MackelaitÄ—, JÅ«ratÄ— ZlotkutÄ—, GiedrÄ— BuÅ¡kaitÄ—, Aurelija JuozaitytÄ—. Toli gražu tai ne visi. Ir net kolegÄ™ iÅ¡ buvusių auklÄ—tinių rajone turi. Ji - SalamiesÄio pagrindinÄ—je mokykloje muzikos mokytoja dirbanti Inga BaniulienÄ—.
Ne tik minÄ—tos mokinÄ—s, bet daugelis kitų absolventų užsuka į muzikos mokyklÄ…, pasak V. DiÄkienÄ—s, tikriausiai ne vien todÄ—l, kad ji yra centrinÄ—je miesto gatvÄ—je. Å ios ugdymo įstaigos pedagogus ir meniniais gabumais apdovanotus kantruolius sieja ir patirtas kÅ«rybos, galimybÄ—s
kitų dvasią pakylėti jausmas.
Nors tetų pianisÄių nepažinojo
V.DiÄkienÄ— prisiminÄ— vaikystÄ—je irgi turÄ—jusi pasiaukojÄ—lių muzikos mokytojų, kurie pamažėl atvedÄ— į kiek kitokesnį dvasinį pasaulį, net į suvokimÄ…, kad žmonÄ—ms reikia tarno, kuris padÄ—tų jiems iÅ¡sireikÅ¡ti muzikavimu ar dainomis.
Tebesimokydama Zarasuose, ji keletÄ… metų buvo dainų ir Å¡okių ansamblio kanklininkÄ—, taÄiau vÄ—liau šį instrumentÄ… primirÅ¡o, nes studijų metais jos pasirinktosios specialybÄ—s dalykų ir taip buvo didžiulis krÅ«vis.
Beje, apie tą profesijos pasirinkimą. Ne vienerius metus greta ėjo du norai – būti gydytoja ir muzikos mokytoja.
Pasak pašnekovės, šioje kovoje nugalėjo tėvelio giminės genai ir ji mananti, jog tai buvo teisingas pasirinkimas. Tarp artimųjų su pasididžiavimu būdavo kalbama, kad tėvelio dvi pusseserės, gyvenusios Latvijoje ir Rusijoje, buvo pianistės.
Apskritai jų giminėje buvo ir tebėra įvairių specialybių mokytojų – istorijos, chemijos, matematikos, užsienio kalbų, o mama buvo pradinių klasių mokytoja. Dar kažko trūko… Tad kai Vanda pasirinko muzikos mokytojos specialybės studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, tėvai nė nemanė, kad ji apsiriko.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.