Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

RECEPTAS GERINTI SVEIKATAI IR KELTI Å¡ALIES EKONOMIKAI

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2008−04−05

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Diskusija „Ir esamomis sąlygomis galima gyventi geriau – kitų šalių pamokos“, kurioje dalyvavo ir savo patirtimi dalijosi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės narė, Yale (JAV) universiteto daktarė Elona Vaišnienė, naująjį sezoną pradėjo klubas CIVITAS.

Susirinkusiesiems Kupiškio viešosios bibliotekos salėje viešnia pirmiausia papasakojo apie save. Ji yra gimusi Lietuvoje. Iš Kauno su tėvais, kurie norėjo išvengti sovietinių represijų, 1944 m. pasitraukė į Austriją, o po ketverių metų iš ten šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Emigracijoje buvo auklėjama, kaip ir daugelis to meto išeivių vaikų, lietuvybės dvasia, puikiai šneka lietuviškai. Į Lietuvą atvyksta du kartus per metus.

VisuomeninÄ— veikla - sveika

E. Vaišnienė, kalbėdama apie veiksnius, kurie lemia mūsų fizinę ir dvasinę sveikatą, į pirmą vietą iškėlė bendruomeniškumą, nemokamą darbą visuomenės labui. Antai JAV buvo atlikta studija apie žmonių mirtingumą. Nustatyta, kad 60 proc. mirtingumas žemesnis toje asmenų grupėje, kurie laisvanoriškai padėjo kitiems visuomeniniais pagrindais. Vienas mokslinis žurnalas pateikia išvadas, jog visuomeninėje veikloje dalyvaujančių žmonių žemesnis kraujo spaudimas, mažesnis cholesterolio kiekis, apskritai tokie žmonės yra sveikesni ir ilgiau gyvena. Lektorė visa tai argumentavo ir gausiais pavyzdžiais iš Amerikos lietuvių bendruomenės veiklos, kurioje žmonės dalyvavo be atlygio, jai aukojo savo pinigų. Darbo iš idėjos įgūdžiai (steigtos šeštadieninės mokyklos, rengti koncertai, įvairiausi sambūriai) padėjo ištverti mūsų tautiečiams sunkų ir skurdų gyvenimą pabėgėlių stovyklose po antrojo Pasaulinio karo. Anot lektorės, jos kartos žmonės užaugo tokių idealistų aplinkoje. Kai susikūrė Sąjūdis, išeivijos lietuviams atrodė visiškai natūralu, kad lietuviai tokie pilietiški, veržlūs, drąsūs, kūrybingi. Kai viskas vėliau pradėjo strigti, jai pasidarė neaišku, kodėl taip atsitiko.

Kas lemia ekonominÄ™ gerovÄ™?

Į šį klausimą jai padėjo atsakyti amerikiečio mokslininko Roberto Putmano Italijos regionų kaitos per 20 m. tyrinėjimai. Šis mokslininkas padarė išvadą, kad ne finansiniai ar žmogiškieji ištekliai lemia ekonominius tų regionų skirtumus, o žmonių bendravimo būdas. Tai pasitikėjimas vienų kitais, taisyklių laikymasis ir rūpinimasis bendra gerove arba kitaip tariant – visuomeninis kapitalas. Klestinčiuose regionuose pilna organizacijų, sambūrių, žmonės tokiu būdu iš asmeninės erdvės išeina į viešumą, daugiau sužino, žmonės išmoksta kalbėti, organizuoti, iš jų tarpo iškyla vadovai. Visuomeniškai aktyvūs piliečiai su valdžia bendrauja kaip lygūs partneriai, o atsilikusiuose regionuose tik laukiama, ką ji duos, nuspręs ir reiškiamas nepasitenkinimas, jei kas negerai, nesistengiant ir patiems inicijuoti permainas. Visuomeniškai veikti būtina išmokti, įsitikinusi E. Vaišnienė. Amerikoje lietuviška veikla yra pagrįsta tuo visuomenišku kapitalu. Antai pirmųjų išeivių įsteigtas Lietuvių fondas dabar turi apie 20 mln. dolerių. Lietuviška veikla šiuo metu yra paremiama iš palūkanų. Didžiausių aukų iki šiol sulaukiama Vasario 16-osios proga. Tik visuomeninio kapitalo dėka yra išleisti 36 tomų "Lietuvių enciklopedija", veikia vasaros stovyklos. Daug žmonių ir karjeros atsisakė, kad galėtų sugrįžti dirbti į Lietuvą. Jie neklausė, kiek bus mokama, jie buvo įpratę dalyvauti lietuviškoje veikloje, pasitikėti vieni kitais. Pasitikėjimas – svarbiausias bruožas, įgyjamas tik kartu dirbant.
Rūpintis tik savimi yra natūralu, bet amoralu. Yra tokia sąvoka - „amoralus šeimizmas“. Tokie žmonės, anot lektorės, negalvoja apie bendrą gerovę – ne mano kiaulės, ne mano pupos. Tačiau tai nėra jau toks nekaltas dalykas. 2006 m. JAV žiniasklaida paskelbė žmogaus smegenų tyrinėjimo faktų. Pasirodo, mūsų jausmai ir emocijos pakeičia fizinę ir cheminę smegenų sudėtį. Teigiami dalykai jose padidina serotonino kiekį, o tai lemia mūsų gerą nuotaiką. Blogi dalykai padidina smegenyse kortizolio koncentraciją, kuris didina nervinę įtampą. Tad, pasak E. Vaišnienės, kiekvienas iš mūsų turime didžiulę jėgą keisti žmonių fizinę būseną ir nuotaiką. Pavyzdžiui, draugiškai pasisveikinę ir persimetę nors keletą žodelyčių, kad ir apie gerą orą, su nepažįstamuoju, padarysime gerą ir sau, ir kitam žmogui. O kiekvienas mūsų bjaurus elgesys bus meškos paslauga ir mums, ir aplinkiniams.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 106

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]