Diskusija „Ir esamomis sąlygomis galima gyventi geriau – kitų šalių pamokos“, kurioje dalyvavo ir savo patirtimi dalijosi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės narė, Yale (JAV) universiteto daktarė Elona Vaišnienė, naująjį sezoną pradėjo klubas CIVITAS.
Susirinkusiesiems Kupiškio viešosios bibliotekos salėje viešnia pirmiausia papasakojo apie save. Ji yra gimusi Lietuvoje. Iš Kauno su tėvais, kurie norėjo išvengti sovietinių represijų, 1944 m. pasitraukė į Austriją, o po ketverių metų iš ten šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Emigracijoje buvo auklėjama, kaip ir daugelis to meto išeivių vaikų, lietuvybės dvasia, puikiai šneka lietuviškai. Į Lietuvą atvyksta du kartus per metus.
VisuomeninÄ— veikla - sveika
E. VaiÅ¡nienÄ—, kalbÄ—dama apie veiksnius, kurie lemia mÅ«sų fizinÄ™ ir dvasinÄ™ sveikatÄ…, į pirmÄ… vietÄ… iÅ¡kÄ—lÄ— bendruomeniÅ¡kumÄ…, nemokamÄ… darbÄ… visuomenÄ—s labui. Antai JAV buvo atlikta studija apie žmonių mirtingumÄ…. Nustatyta, kad 60 proc. mirtingumas žemesnis toje asmenų grupÄ—je, kurie laisvanoriÅ¡kai padÄ—jo kitiems visuomeniniais pagrindais. Vienas mokslinis žurnalas pateikia iÅ¡vadas, jog visuomeninÄ—je veikloje dalyvaujanÄių žmonių žemesnis kraujo spaudimas, mažesnis cholesterolio kiekis, apskritai tokie žmonÄ—s yra sveikesni ir ilgiau gyvena. LektorÄ— visa tai argumentavo ir gausiais pavyzdžiais iÅ¡ Amerikos lietuvių bendruomenÄ—s veiklos, kurioje žmonÄ—s dalyvavo be atlygio, jai aukojo savo pinigų. Darbo iÅ¡ idÄ—jos įgÅ«džiai (steigtos Å¡eÅ¡tadieninÄ—s mokyklos, rengti koncertai, įvairiausi sambÅ«riai) padÄ—jo iÅ¡tverti mÅ«sų tautieÄiams sunkų ir skurdų gyvenimÄ… pabÄ—gÄ—lių stovyklose po antrojo Pasaulinio karo. Anot lektorÄ—s, jos kartos žmonÄ—s užaugo tokių idealistų aplinkoje. Kai susikÅ«rÄ— SÄ…jÅ«dis, iÅ¡eivijos lietuviams atrodÄ— visiÅ¡kai natÅ«ralu, kad lietuviai tokie pilietiÅ¡ki, veržlÅ«s, drÄ…sÅ«s, kÅ«rybingi. Kai viskas vÄ—liau pradÄ—jo strigti, jai pasidarÄ— neaiÅ¡ku, kodÄ—l taip atsitiko.
Kas lemia ekonominÄ™ gerovÄ™?
Ä® šį klausimÄ… jai padÄ—jo atsakyti amerikieÄio mokslininko Roberto Putmano Italijos regionų kaitos per 20 m. tyrinÄ—jimai. Å is mokslininkas padarÄ— iÅ¡vadÄ…, kad ne finansiniai ar žmogiÅ¡kieji iÅ¡tekliai lemia ekonominius tų regionų skirtumus, o žmonių bendravimo bÅ«das. Tai pasitikÄ—jimas vienų kitais, taisyklių laikymasis ir rÅ«pinimasis bendra gerove arba kitaip tariant – visuomeninis kapitalas. KlestinÄiuose regionuose pilna organizacijų, sambÅ«rių, žmonÄ—s tokiu bÅ«du iÅ¡ asmeninÄ—s erdvÄ—s iÅ¡eina į vieÅ¡umÄ…, daugiau sužino, žmonÄ—s iÅ¡moksta kalbÄ—ti, organizuoti, iÅ¡ jų tarpo iÅ¡kyla vadovai. VisuomeniÅ¡kai aktyvÅ«s pilieÄiai su valdžia bendrauja kaip lygÅ«s partneriai, o atsilikusiuose regionuose tik laukiama, kÄ… ji duos, nusprÄ™s ir reiÅ¡kiamas nepasitenkinimas, jei kas negerai, nesistengiant ir patiems inicijuoti permainas. VisuomeniÅ¡kai veikti bÅ«tina iÅ¡mokti, įsitikinusi E. VaiÅ¡nienÄ—. Amerikoje lietuviÅ¡ka veikla yra pagrįsta tuo visuomeniÅ¡ku kapitalu. Antai pirmųjų iÅ¡eivių įsteigtas Lietuvių fondas dabar turi apie 20 mln. dolerių. LietuviÅ¡ka veikla Å¡iuo metu yra paremiama iÅ¡ palÅ«kanų. Didžiausių aukų iki Å¡iol sulaukiama Vasario 16-osios proga. Tik visuomeninio kapitalo dÄ—ka yra iÅ¡leisti 36 tomų "Lietuvių enciklopedija", veikia vasaros stovyklos. Daug žmonių ir karjeros atsisakÄ—, kad galÄ—tų sugrįžti dirbti į LietuvÄ…. Jie neklausÄ—, kiek bus mokama, jie buvo įpratÄ™ dalyvauti lietuviÅ¡koje veikloje, pasitikÄ—ti vieni kitais. PasitikÄ—jimas – svarbiausias bruožas, įgyjamas tik kartu dirbant.
RÅ«pintis tik savimi yra natÅ«ralu, bet amoralu. Yra tokia sÄ…voka - „amoralus Å¡eimizmas“. Tokie žmonÄ—s, anot lektorÄ—s, negalvoja apie bendrÄ… gerovÄ™ – ne mano kiaulÄ—s, ne mano pupos. TaÄiau tai nÄ—ra jau toks nekaltas dalykas. 2006 m. JAV žiniasklaida paskelbÄ— žmogaus smegenų tyrinÄ—jimo faktų. Pasirodo, mÅ«sų jausmai ir emocijos pakeiÄia fizinÄ™ ir cheminÄ™ smegenų sudÄ—tį. Teigiami dalykai jose padidina serotonino kiekį, o tai lemia mÅ«sų gerÄ… nuotaikÄ…. Blogi dalykai padidina smegenyse kortizolio koncentracijÄ…, kuris didina nervinÄ™ įtampÄ…. Tad, pasak E. VaiÅ¡nienÄ—s, kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų turime didžiulÄ™ jÄ—gÄ… keisti žmonių fizinÄ™ bÅ«senÄ… ir nuotaikÄ…. Pavyzdžiui, draugiÅ¡kai pasisveikinÄ™ ir persimetÄ™ nors keletÄ… žodelyÄių, kad ir apie gerÄ… orÄ…, su nepažįstamuoju, padarysime gerÄ… ir sau, ir kitam žmogui. O kiekvienas mÅ«sų bjaurus elgesys bus meÅ¡kos paslauga ir mums, ir aplinkiniams.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.