Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KITÄ…KART GAL BÅ«SIME NUSTEBINTI IR CIKLU GIMTINEI

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−03−29

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šios parodos atidarymas grafikei Eglei Kuckaitei tikriausiai įsimins. Po septyniolikos personalinių savos kūrybos pristatymų Lietuvoje ir užsienyje, po keliasdešimties dalyvavimų su kolegomis menininkais pasaulio prestižinėse parodų salėse. Pasak menininkės, tolimiausia jos išvyka eksponuoti savų kūrinių buvusi į Niujorką 2004 metais. Anose visose parodose į jos kūrinius pirmiausia žvelgė profesionalai menininkai ir dailėtyrininkai, tyrinėdami linijų piešinio mintį, naujos technologijos savitumus.


Čia, Kupiškio viešosios bibliotekos parodų salėje, pirmiausia jai teko atsakyti į visai paprastus klausimus. Kad ir tokį – kodėl Tavosios kūrybos ekspozicija į Kupiškį atkeliavo tokia didele apylanka, nors paprastai jauni kūrėjai savajame krašte prisistato bene pirmiausia.
Menininkė iš Vilniaus į tuos nekūrybinius klausimus atsakinėjo vis susimąstydama, tarsi su raižikliu būtų palinkusi ties būsimo oforto ar litografijos medžiaga.

Apie kupiškėniškai skelbiamą parodos dingstį “Mono Motinytas suriktavota” renginio vedėjai Linai Matiukaitei irgi pavyko iš menininkės sužinoti.
Šitoji E. Kuckaitės pačių naujausių grafikos darbų ekspozicija skirta jos senelių Anelės ir Tautvilio Juodviršių atminimui.
Gyveno jie Stirniškių kaime, kuris ir Eglei tapo gimtinė. Bet pirmiausia buvo senelių troba, nors ir ne toji erdvė svarbiausia. Labiausiai mergaitę veikė tų gyvenime visko patyrusių žmonių artumas, gerumas. Jie visada turėjo laiko su ja bendrauti, o močiutė, likusi našlė, tai anūkei ir studijų metais vis stengdavosi ir iš savosios pensijos gyvenimui pridurti.
O tuo žodžiu “suriktavota” menininkė prisipažįstanti, jog senelių būdas kiekvieną darbą iš anksto apgalvoti, atlikti jį kiek įmanoma geriau ir išbaigtai, tapo jai vertybe didelio atsidėjimo reikalaujančioje kūryboje ir padeda taip vaisingai darbuotis.
Apie savo prigimtinius meninius gabumus Eglė pasakojo labai santūriai. Kaip visi vaikai, mėgo piešti ir kartais būdavo už vaizdelius pagiriama. Pridūrė, kad pasvajodavo išmokti iliustruoti knygas. Siuntinėjo piešinėlių skelbtiems moksleivių konkursams, tačiau išskirtinių įvertinimų nesulaukė. Tik jau mokydamasi Panevėžyje dailės mokytojos buvo pastebėta ir įkalbinėjama lankyti miesto vaikų dailės mokyklą. Jos mamai, dėsčiusiai matematiką, irgi netrūko kolegų patarimų leisti Eglę mokytis meninės kūrybos pagrindų.

“Tai, matyt, buvo teisingas kelias į manyje gludėjusį pašaukimą, - dalijosi mintimis į kūrybos brandumą įžengianti 38 metų menininkė, - tačiau ne toks lengvas”.
Tapti Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros studente jai pavyko tik po dvejų metų ruošimosi šios meno šakos studijoms.

Pašnekovė džiaugėsi, kad ji grafikos meno pasaulyje atsidūrė didelių pokyčių jame laikmečiu.
Švedijos menininkai garsėja nauja grafikos technika – spalvota litografija. Tuo pačiu populiarėja ir ekologiška riston technika, kuria dirbti jau turi įgūdžių ir E. Kuckaitė. Laimėdama Šiaurės šalių Ministrų tarybos menininkams skiriamų stipendijų, mūsų kraštietė jau turėjo progų tose šalyse įgyti visai naujos patirties. Visai neseniai ji grįžo puikiomis sąlygomis nebe pirmą kartą padirbėjusi Suomijoje ir Šiaurės Karelijoje surengusi šiemet pirmąją personalinę parodą “Atpažįstama detalė”.
O nuo pirmųjų jos ofortų ir piešinių pristatymo Vilniaus visuomenei dar studijų metais iki dabar reikėtų paminėti ir pernykštę parodą Taline, ir prieš ketverius metus buvusią jos kelionę su savo meninės minties raiška lakštuose “Galvoju apie naują kūrinį” į Niujorką. Grupinėse parodose E. Kuckaitė dalyvauja nuo 1996 metų ir tai buvo galimybė pateikti savo kūrybos net 68 ekspozicijose kone visose Europos valstybėse, taip pat ir Japonijoje, Kanadoje. Jaunai menininkei smagu, kad jos kūrinių yra ne tik Lietuvos muziejuose ir galerijose, bet ir Estijos, Italijos, Japonijos, Argentinos, Rumunijos meno lobynuose.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 078

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]