|
|
|
Vėrinys ARMONIKA - DÅ«Å¡IOS DALIS
Vilija MORKŪNAITĖ |
2008−03−22 |
 Vakarop, kai baigiasi renginiai ir repeticijos, užsukus į kultÅ«ros centrÄ… podažniai gali iÅ¡girsti skambant armonikos garsus kažkur kambarÄ—lyje prie scenos. Vingri, strimgalviais lekianti melodija neleis apsirikti - groja Gintas Bernadickas, vienas paÄių profesionaliausių ir techniÅ¡kiausių Å¡ių laikų liaudies muzikantų – armonikierių. Be Ginto armonikos neįsivaizduojamos muzikantų varžytuvÄ—s Biržuose, Å irvintose, KupiÅ¡kyje ar dar kokiame Lietuvos mieste. Å iaip jau bÅ«damas vieniÅ¡ius ir individualistas, kai reikia talkina „KupkÄ—miui“, SalamiesÄio kapelai, kai buvo „gyva“- KupiÅ¡kio kapelai, neįgaliųjų kapelai, boÄiams ir t. t.
Vis jausdavau kažkokį vidinį nepatogumą, kad apie Gintą Bernadicką vis dar nėra nieko dorai parašyta, o juk jo meistrystę sunku pervertinti!
Nežinau, ar šis mano pasakojimas bus „doras“, bet...vis šis tas.
Mokslų pradžia po obelim
Klausantis grojanÄio Ginto apima nuostaba, kuri visuomet iÅ¡tinka žmogų, susidÅ«rus akis į akį su tikru talentu, prigimties slÄ—piniais ar Dievo keliais. Niekuomet niekur nesimokÄ™s muzikinio „raÅ¡to“, visko iÅ¡mokÄ™s užsispyrimo, darbo ir puikios klausos dÄ—ka. IÅ¡sikalbant paaiÅ¡kÄ—ja, kad Gintas muzikuoti pradÄ—jo gal kokių devynerių, kuomet dÄ—dÄ— nupirko pirmuosius „vargonÄ—lius“ ( lÅ«pinÄ™ armonikÄ—lÄ™), bet vÄ—liau, anot Ginto, „mama pagailÄ—jo mano plauÄių ir nupirko armonikÄ…. Tais laikais armonikos buvo pigios, už pirmÄ…jÄ… gal kokius 25 ar 26 rublius sumokÄ—jo ir nupirko Äia pat, KupiÅ¡kio krautuvÄ—j. Seniau kiekvienoj rajoninÄ—j krautuvÄ—j galÄ—jai nusipirkti visokių instrumentų: armonikų, bajanų, akordeonų, gitarų ar smuikų“. Mokslų pradžia buvo sunki ir nepatogi, mat mama neleido grot kambary, liepÄ— mokytis sode, po obelim.
Debiutas
Kai jaunasis muzikantas prakuto, tai ir prasidÄ—jo tikro muzikanto dalia - grojimai vakaruÅ¡kose, vestuvÄ—se, gegužinÄ—se. Pirmas vieÅ¡as Ginto, kaip muzikanto, pasirodymas įvyko tetos vestuvÄ—se, dar vieÅ¡esnis- dainų Å¡ventÄ—je, KiÅ¡kio miÅ¡ke, apie 1960-uosius metus, kur grojanÄius paauglius ir vaikus iÅ¡ visų paÅ¡alių buvo surinkÄ™s Å¡viesios atminties entuziastas kultÅ«rininkas Kleopas MickeviÄius. Gintui buvo gal kokie dvylika metų. Po Å¡iai dienai Gintas Å¡iltai prisimena vadovÄ… KleopÄ…: „mes juk jokių natų nepažinojom, visi iÅ¡ klausos grojom, tai MickeviÄius groja melodijÄ… smuikeliu, o mes mokomÄ—s, kaip reikia pritart“.
Apie repertuarÄ…
IÅ¡girsta kur patikusiÄ… melodijÄ… ir stengiasi atsiminti, pakartoti, kažkÄ… savita pridÄ—ti. Nuo 16 metų pradÄ—jÄ™s vakaruÅ¡kų muzikanto karjerÄ…, stengÄ—si kuo daugiau melodijų iÅ¡mokti, kad Å¡okÄ—jams nepritrÅ«ktų. „AnksÄiau juk jokių magnetofonų nebuvo, groja Å¡okiuose plokÅ¡teles, bet iÅ¡groja ir nusibosta, tada muzikanto ieÅ¡ko. Å iaip tai tokių paauglių kaip aÅ¡ į Å¡okius neįsileisdavo, jei tik kur paÅ¡alÄ—j pastovÄ—t, bet muzikantas - jau kas kita, pagarboj. BÅ«davo susitinka Puponių jaunimas ir klausia: "Tai raÅ¡yt skelbimas, bus Å¡iandien Å¡okiai? AÅ¡ juokiuos - ko jÅ«s manį klausiat? Nu tai, jei pagrosi-tai ir bus!“
Iki pat kariuomenÄ—s vakaruÅ¡kose, gegužinÄ—se ir vestuvÄ—se Gintas pragrojo. Dažniausiai vienas. Bent tris armonikas, bajanÄ… „sugrojo“. Kartais per vestuves įsilinksminÄ™ sveÄiai „įgriÅ«na instrumentan“- ir reikia nuraÅ¡yt. Paklausus, kokios melodijos Gintui Bernadickui labiausiai prie Å¡irdies, kÄ… groja, kai liÅ«dna pasidaro, vÄ—l juokauja: „Kai labai liÅ«dna, tai verkiu“. Po to surimtÄ—ja ir sako, kad labiausiai „prie dÅ«Å¡ios“ greitos polkos, valsai ir rusiÅ¡kų romansų melodijos.
„Nesukit galvos dėl to vaiko, niekur neprapuls“
Taip susirūpinusioms moteriškėms atšaudavo Ginto mama Liuda, kai trijų metų Gintukas didžiuliame Kupiškio turguje dingdavo. Ir mama būdavo teisi, nueina ten, kur skamba armonikos balsas ir randa iš nuostabos prasižiojusį Gintuką, kaip įbestą. Nuo pat mažens vaikas jautė liaudies muzikos magiją. O tuose turguose, kaip pamena, susirinkdavo muzikantai iš įvairiausių Lietuvos vietų. Jie ten instrumentus maino, parduoda, groja ir visokias istorijas pasakoja. Va, tuose turguose ir Aleksandrą Kriūką grojant pirmą kartą girdėjo, nors jų keliai vėliau ir nelabai susiėjo, gal kartą kitą, kai teko drauge su spektakliu „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ važinėt.
Dar vienÄ… vaikystÄ—s muzikantÄ… Gintas puikiai atmena, tai - Kukenį DominykÄ…. Bernadickų kaimynystÄ—je gyveno D. Kukenio žmonos sesuo, tai kai vykdavo koks giminÄ—s susibÅ«rimas, ir Dominykas su „konstantina“ atvažiuodavo. Mažasis Gintas įlenda miÅ¡kan ir klauso, nes mama prigrasydavo neit kaimynų kieman ir sveÄiams į akis nelįst.
Apie grojimo technikÄ…
Jau raÅ¡inio pradžioje užsiminiau, kad virtuoziÅ¡ko Ginto grojimo su niekuo nesumaiÅ¡ysi. Klausiu muzikanto, ar ilgai to muzikinio savitumo ieÅ¡kojo. Muzikantas atsako, kad viskÄ… padaro darbas, o meistriÅ¡kumas ne su vienais metais ateina. Kai trÅ«ksta meistriÅ¡kumo, tai muzikantai groja labai „kapodami“, o tai, Ginto manymu, nÄ—ra gerai. Per savo muzikanto gyvenimÄ… Gintui teko daugelyje respublikinių renginių dalyvauti, tai kiekvienam grojimui vis kažkÄ… naujÄ… stengÄ—si sugalvoti, girdÄ—tų melodijų juk nepagrosi. Iki Å¡ių dienų įsimintiniausias įvykis Ginto Bernadicko gyvenime- Lietuvos muzikantų konkursas Kaune 1996 metais. IÅ¡ 200 dalyvių komisija turÄ—jo atrinkti 2 liaudies muzikantus ir vienÄ… kapelÄ… tolimesniam turui muzikantų varžytuvÄ—ms Lenkijoje. Taigi, iÅ¡ viso pulko buvo iÅ¡rinktas kupiÅ¡kÄ—nas Gintas Bernadickas ir MolÄ—tų kraÅ¡to muzikantas Algimantas Mieliauskas bei kapela iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono. Ir ne taip jau svarbu, kad kelionÄ— „Europon“ neįvyko, faktas neginÄijamas - Gintas Bernadickas vienas geriausių Lietuvos muzikantų!
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
