Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ARMONIKA - DÅ«Å¡IOS DALIS

Vilija MORKŪNAITĖ

2008−03−22

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vakarop, kai baigiasi renginiai ir repeticijos, užsukus į kultūros centrą podažniai gali išgirsti skambant armonikos garsus kažkur kambarėlyje prie scenos. Vingri, strimgalviais lekianti melodija neleis apsirikti - groja Gintas Bernadickas, vienas pačių profesionaliausių ir techniškiausių šių laikų liaudies muzikantų – armonikierių. Be Ginto armonikos neįsivaizduojamos muzikantų varžytuvės Biržuose, Širvintose, Kupiškyje ar dar kokiame Lietuvos mieste. Šiaip jau būdamas vienišius ir individualistas, kai reikia talkina „Kupkėmiui“, Salamiesčio kapelai, kai buvo „gyva“- Kupiškio kapelai, neįgaliųjų kapelai, bočiams ir t. t.
Vis jausdavau kažkokį vidinį nepatogumą, kad apie Gintą Bernadicką vis dar nėra nieko dorai parašyta, o juk jo meistrystę sunku pervertinti!
Nežinau, ar šis mano pasakojimas bus „doras“, bet...vis šis tas.


Mokslų pradžia po obelim

Klausantis grojančio Ginto apima nuostaba, kuri visuomet ištinka žmogų, susidūrus akis į akį su tikru talentu, prigimties slėpiniais ar Dievo keliais. Niekuomet niekur nesimokęs muzikinio „rašto“, visko išmokęs užsispyrimo, darbo ir puikios klausos dėka. Išsikalbant paaiškėja, kad Gintas muzikuoti pradėjo gal kokių devynerių, kuomet dėdė nupirko pirmuosius „vargonėlius“ ( lūpinę armonikėlę), bet vėliau, anot Ginto, „mama pagailėjo mano plaučių ir nupirko armoniką. Tais laikais armonikos buvo pigios, už pirmąją gal kokius 25 ar 26 rublius sumokėjo ir nupirko čia pat, Kupiškio krautuvėj. Seniau kiekvienoj rajoninėj krautuvėj galėjai nusipirkti visokių instrumentų: armonikų, bajanų, akordeonų, gitarų ar smuikų“. Mokslų pradžia buvo sunki ir nepatogi, mat mama neleido grot kambary, liepė mokytis sode, po obelim.

Debiutas

Kai jaunasis muzikantas prakuto, tai ir prasidėjo tikro muzikanto dalia - grojimai vakaruškose, vestuvėse, gegužinėse. Pirmas viešas Ginto, kaip muzikanto, pasirodymas įvyko tetos vestuvėse, dar viešesnis- dainų šventėje, Kiškio miške, apie 1960-uosius metus, kur grojančius paauglius ir vaikus iš visų pašalių buvo surinkęs šviesios atminties entuziastas kultūrininkas Kleopas Mickevičius. Gintui buvo gal kokie dvylika metų. Po šiai dienai Gintas šiltai prisimena vadovą Kleopą: „mes juk jokių natų nepažinojom, visi iš klausos grojom, tai Mickevičius groja melodiją smuikeliu, o mes mokomės, kaip reikia pritart“.

Apie repertuarÄ…

Išgirsta kur patikusią melodiją ir stengiasi atsiminti, pakartoti, kažką savita pridėti. Nuo 16 metų pradėjęs vakaruškų muzikanto karjerą, stengėsi kuo daugiau melodijų išmokti, kad šokėjams nepritrūktų. „Anksčiau juk jokių magnetofonų nebuvo, groja šokiuose plokšteles, bet išgroja ir nusibosta, tada muzikanto ieško. Šiaip tai tokių paauglių kaip aš į šokius neįsileisdavo, jei tik kur pašalėj pastovėt, bet muzikantas - jau kas kita, pagarboj. Būdavo susitinka Puponių jaunimas ir klausia: "Tai rašyt skelbimas, bus šiandien šokiai? Aš juokiuos - ko jūs manį klausiat? Nu tai, jei pagrosi-tai ir bus!“
Iki pat kariuomenės vakaruškose, gegužinėse ir vestuvėse Gintas pragrojo. Dažniausiai vienas. Bent tris armonikas, bajaną „sugrojo“. Kartais per vestuves įsilinksminę svečiai „įgriūna instrumentan“- ir reikia nurašyt. Paklausus, kokios melodijos Gintui Bernadickui labiausiai prie širdies, ką groja, kai liūdna pasidaro, vėl juokauja: „Kai labai liūdna, tai verkiu“. Po to surimtėja ir sako, kad labiausiai „prie dūšios“ greitos polkos, valsai ir rusiškų romansų melodijos.

„Nesukit galvos dėl to vaiko, niekur neprapuls“

Taip susirūpinusioms moteriškėms atšaudavo Ginto mama Liuda, kai trijų metų Gintukas didžiuliame Kupiškio turguje dingdavo. Ir mama būdavo teisi, nueina ten, kur skamba armonikos balsas ir randa iš nuostabos prasižiojusį Gintuką, kaip įbestą. Nuo pat mažens vaikas jautė liaudies muzikos magiją. O tuose turguose, kaip pamena, susirinkdavo muzikantai iš įvairiausių Lietuvos vietų. Jie ten instrumentus maino, parduoda, groja ir visokias istorijas pasakoja. Va, tuose turguose ir Aleksandrą Kriūką grojant pirmą kartą girdėjo, nors jų keliai vėliau ir nelabai susiėjo, gal kartą kitą, kai teko drauge su spektakliu „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ važinėt.
Dar vieną vaikystės muzikantą Gintas puikiai atmena, tai - Kukenį Dominyką. Bernadickų kaimynystėje gyveno D. Kukenio žmonos sesuo, tai kai vykdavo koks giminės susibūrimas, ir Dominykas su „konstantina“ atvažiuodavo. Mažasis Gintas įlenda miškan ir klauso, nes mama prigrasydavo neit kaimynų kieman ir svečiams į akis nelįst.


Apie grojimo technikÄ…

Jau rašinio pradžioje užsiminiau, kad virtuoziško Ginto grojimo su niekuo nesumaišysi. Klausiu muzikanto, ar ilgai to muzikinio savitumo ieškojo. Muzikantas atsako, kad viską padaro darbas, o meistriškumas ne su vienais metais ateina. Kai trūksta meistriškumo, tai muzikantai groja labai „kapodami“, o tai, Ginto manymu, nėra gerai. Per savo muzikanto gyvenimą Gintui teko daugelyje respublikinių renginių dalyvauti, tai kiekvienam grojimui vis kažką naują stengėsi sugalvoti, girdėtų melodijų juk nepagrosi. Iki šių dienų įsimintiniausias įvykis Ginto Bernadicko gyvenime- Lietuvos muzikantų konkursas Kaune 1996 metais. Iš 200 dalyvių komisija turėjo atrinkti 2 liaudies muzikantus ir vieną kapelą tolimesniam turui muzikantų varžytuvėms Lenkijoje. Taigi, iš viso pulko buvo išrinktas kupiškėnas Gintas Bernadickas ir Molėtų krašto muzikantas Algimantas Mieliauskas bei kapela iš Radviliškio rajono. Ir ne taip jau svarbu, kad kelionė „Europon“ neįvyko, faktas neginčijamas - Gintas Bernadickas vienas geriausių Lietuvos muzikantų!

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 087

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]