Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Aktualijos

TARYBOS LAKŠTINGALOS (NE)GALI NEČIULBĖTI

Ingrida NAGROCKIENĖ

2013−09−28 18

„Ir jaučio liežuvis ilgas, bet kalbėti negali“, – byloja lietuvių liaudies posakis. Kalbos padargus turi visi Kupiškio rajono tarybos nariai, tik kai kurie jų šiuos instrumentus įvaldę stipriau, kiti tyli kaip vandens į burną prisisėmę. Kas dėl to laimi, sunku pasakyti. Vieniems viešas kalbėjimas Tarybos posėdžiuose – svarbi sprendimo dalis, kitiems – tuščias kalbėjimas ir savireklama. Žinia, rinkėjams dažnai svarbu išgirsti savo išrinkto politiko balsą ir nuomonę nei matyti jį snūduriuojantį apvalaus stalo gale.

Jau dveji metai Kupiškio rajonui vadovauja gyventojų išrinkta 25 narių Taryba. Ši liaudies patikėtinių grupė bent kartą per mėnesį susirenka į posėdžius spręsti svarbių klausimų. Į tokius susirinkimus dažniausiai laisvai gali patekti ir bet kuris rinkėjas.
Siekiama, kad žmonės visgi matytų, ką jų išrinkti politikai dirba, ką mąsto ir siūlo. Tam jau kuris laikas ir patys Tarybos posėdžiai įrašinėjami bei viešinami Savivaldybės svetainėje. Pats balsavimas kompiuterizuotas ir galima matyti, kaip išsidėstę politikų balsai.
Tačiau viešumas kai kuriems Tarybos nariams – vis dar nepriimtinas. Yra tokių „lakštingalų“, kurios per dvejus metus net savo balso neparodė. „Kupiškėnų minčių“ pastebėjimu, į diskusijas visai nesivėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Audrius Inapas ir Juozas Žeimantas.

Juozas Žeimantas,
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Pripažįstu, kad Tarybos posėdžiuose mažai šneku. Bet savo nuomonę išsakau komitetuose, komisijose, partijos frakcijose. Bendrauju su pačiais rinkėjais ir jie žino, ką aš galvoju apie vieną ar kitą svarstomą dalyką. Be to, Taryboje ir taip užtenka kalbančiųjų. Man reklamos dėl tuščio kalbėjimo nereikia. Savo nuomonę išsakau balsuodamas, o kam daugiau pilstyti iš tuščio į kiaurą. Iš tos didelės kalbos – kartais mažai naudos. Geriau tyliai, bet rimtai dirbti.
O gyvenime aš nebijau viešo kalbėjimo. Esu visuomenininkas, rengiu šventes, todėl tenka kalbėti prieš žmones. Nebijau ir savo nuomonės reikšti, bet kaip sakiau, man svarbus protingas kalbėjimas.

Audrius Inapas,
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Aš ir gyvenime nemėgstu daug kalbėti. Todėl gal ir Tarybos posėdžiuose mažai diskutuoju. Paprastai mes jau viską iki posėdžio būname aptarę komitetuote.
Aš priklausau Kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komitetui, čia išsakau savo nuomonę, kai reikia. Man nepriimtinas tuščias kalbėjimas. Bendrauju su žmonėmis, bet Taryboje daugiau patyliu.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"