|
|
|
Vėrinys Ä®SIMYLÄ—JO PAVASARį, TUOKÄ—SI VIDURžIEMį. GRAžIAUSIAS METų LAIKAS - KAI DRAUGE
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−02−02 |
 KupiÅ¡kyje gyvenanÄių BirutÄ—s Stefanijos ir Vytauto Savickų Å¡eimos, visos jų giminÄ—s Å¡iandien didelÄ— Å¡ventÄ—. Jų santuoka po penkiasdeÅ¡imties metų laiminama parapijos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyÄioje, jubiliejinÄ— pora su artimiausių žmonių pulkeliu laukiama SavivaldybÄ—s administracijos Metrikacijos skyriuje. Po Å¡ių iÅ¡kilmių į aÅ¡tuntÄ…jÄ… deÅ¡imtį įžengÄ™ sutuoktiniai sÄ—s į krikÅ¡tasuolÄ™ prie vaiÅ¡ių stalo. Be linkÄ—jimų, prisiminimų, sveÄių žvilgsniai kryps ir į demonstruojamas nuotraukas iÅ¡ auksinÄ—s poros gyvenimo.
Vestuvininkai Å¡Ä—lo dviejuose kiemuose
PrieÅ¡ keletÄ… dienų solenizantai Savickai, kalbinami korespondentÄ—s, irgi sklaidÄ— albumus su nuotraukomis. Jie net pasigailÄ—jo, jog iÅ¡ vestuvių turi vien fotografo mÄ—gÄ—jo darytų nuotraukų su vos įžiÅ«rimais žmonių veidais. “Niekam ir į galvÄ… neatÄ—jo mintis, jog kunigo Masilionio “suÅ¡liÅ«bavotiems†PalÄ—venÄ—s bažnyÄioje dar reikÄ—tų važiuoti į KupiÅ¡kio fotoateljÄ—â€, - prisiminÄ— tÄ… dienÄ… BirutÄ— Stefanija.
Ä® bendro gyvenimo pradžiÄ… mintimis nubridÄ™ Å¡ie tikrų tikriausi kupiÅ¡kÄ—nai sakÄ—, jog abu buvo neturtingi, taÄiau vestuves vis tiek kÄ—lÄ—, nes daug bendraamžių buvo giminÄ—je, turÄ—jo draugų. Jaunimui dalyvauti vestuvÄ—se buvo svarbu. Vien pamergių su pabroliais susidarÄ— bent deÅ¡imt porų.
VaiÅ¡Ä—s vyko jaunosios, ZuozaitÄ—s, namuose Siaurių kaimo vienkiemyje. Juose vos užteko vietos stalams su vaiÅ¡Ä—mis, o Å¡okti vestuvininkai vis bÄ—ginÄ—jo už puskilometrio pas DaugelaviÄius. “ Nors buvo žiema, teko mergaitÄ—ms bateliais per sniegÄ… bristi, taÄiau visi buvo patenkinti ir linksmiâ€, - pasakojo ponas Vytautas, pabrėždamas, jog pastaruoju metu jaunimas labai įnoringas.
Į Kupiškį – važeliu, į Palėvenę – sunkvežimiu
BirutÄ— Stefanija ir Vytautas Savickai pasakojo, jog santuokÄ… KupiÅ¡kio metrikacijos skyriuje įregistravo 1958 metų sausio 11-Ä…jÄ…. “Nors tuomet Å¡eÅ¡tadieniai bÅ«davo darbo diena, taÄiau atsipraÅ¡iau neateisiantis, sÄ—dom su Birute į važelį ir po pusvalandžio jau buvom mieste. Tuomet, berods, ir santuokos liudytojų nereikÄ—davo. O prie altoriaus Ä—jome vasario 2 dienÄ…, tai buvo sekmadienisâ€, - pasakojo Å¡eimos galva.
Tuo metu V. Savickas dirbo traktorininku NoriÅ«nų maÅ¡inų-traktorių stotyje. Tad vadovo papraÅ¡Ä— sunkvežimio vestuvininkams iÅ¡ Siaurių į PalÄ—venÄ™ nuvažiuoti. “KÄ—bule staÄiomis visi vos sutilpome, nors kelias netolimas, taÄiau Å¡altÄ… dienÄ… gerokai suÅ¡iurpomeâ€, - prisiminÄ— vyras, iki Å¡iol besirÅ«pinantis, kad jo iÅ¡rinktoji, kaip toje dainoje, bÅ«tų vis važiuota.
Įsimintina diena
B. S. ir V. Savickai prisiminÄ— ir savo draugystÄ™. Jų kaimus – StirniÅ¡kių ir Siaurių - skyrÄ— tik nedidelis miÅ¡kelis. Buvo bendraamžiai, todÄ—l ir Pirmajai komunijai tÄ… paÄiÄ… vasarÄ… ruoÅ¡Ä—si, ir vienoje pradinÄ—je mokykloje lavinosi. Tarnaudamas kariuomenÄ—je Vytautas ir vienÄ… kitÄ… laiÅ¡kÄ… Birutei paraÅ¡Ä—, Å¡iaip sau, norÄ—damas daugiau apie pažįstamus žinoti. O toji draugystÄ—, vedusi juos bendro gyvenimo link, prasidÄ—jo 1957 metų pavasarį. Vytautas vairavo traktorių, o dvi merginos per dienÄ… stovÄ—jo prie sÄ—jamosios, stebÄ—damos, kad Å¡i neužsikimÅ¡tų ir kada sÄ—kla dėžėje baigiasi. Dabar V. Savickas sakÄ—, jog abi buvo gražios, darbÅ¡Äios, taÄiau jo žvilgsnis vis krypo į BirutÄ™. “Gal ir pavasaris paveikÄ—, bet nuo tos dienos ji man tapo už viskÄ… svarbiausia. Žinoma, vasarÄ… bÅ«tų buvÄ™ smagiau vestuves kelti, taÄiau traktorininkui darbų bÅ«davo daugybÄ—, nei Å¡venÄių, nei poilsio dienų tada niekas nepaisÄ—.Taip ir sulaukÄ—m mÄ—sÄ—do, senovinio laiko vestuvÄ—ms kelti, visiÅ¡kai prieÅ¡ gavÄ—niÄ…â€, - po daugelio metų atviravo vienas kitu besirÅ«pinantys ir jaukia buitimi patenkinti sutuoktiniai.
IÅ¡moko kalvystÄ—s
“Mūsų gyvenimai nuo vaikystės labai panašūs buvo,“- susimąstė pašnekovai.
Vytautas augo penkių vaikų Å¡eimoje, didelei Å¡eimai tÄ—vas duonÄ… pelnydavo sunkiu amatu. Povilo Savicko kalvÄ— StirniÅ¡kiuose visų aplinkinių kaimų Å«kininkams buvo žinoma. O per AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… vokieÄių okupacijos metais į tuometinÄ—s valdžios nemalonÄ™ kalvis buvo patekÄ™s, norÄ—jo jį kalÄ—jiman negrįžtamai įgrÅ«sti. TaÄiau Å«kininkai jiems labai reikalingÄ… žmogų sutartinai užstojo, taip ir iÅ¡liko gyvas. KalvystÄ—s iÅ¡ tÄ—vo nuo mažens mokÄ—si ir Vytautas. Nors vÄ—liau jis ir traktorininkų kursus baigÄ—, ir vairuotojo teises įsigijo, taÄiau labiausiai jį traukÄ— tekintojo, suvirintojo darbai, iÅ¡ jų ir gyveno.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
