 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos NOCIÅ«NAI €“ REZISTENTų, SIBIRO TREMTINIų IR NUKENTÄ—JUSIų ISTORIJOS KRYžKELÄ—SE KRAÅ¡TAS
Ä®važiuojant į NociÅ«nus nuo KupiÅ¡kio pusÄ—s. 1959 m. gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis, Äia gyveno 138 žmonÄ—s, 2001 m. – 39, 2003 m. – 37, buvo 22 Å«kiai. PrabÄ—gus daugiau nei deÅ¡imÄiai metų, važiuojant per NociÅ«nus namų languose tebedega Å¡viesos, o sodybų kiemuose amsi Å¡unys. MarÄios žvilgsniu NociÅ«nuose pirmas sutiktas žmogus, paklaustas, kur gyvena bent vienas Å¡io kaimo senbuvis, pirmiausiai patarÄ— užsukti pas JonÄ… JÄ—ckÄ…, kur prie keliuko į kiemÄ… yra akmuo ir suoliukas. NaujoviÅ¡kai tvarkomoje sodyboje apstu statinių. Rausvumu iÅ¡siskiria gyvenamojo namo stogas. Kieme akį traukia erdvi pavÄ—sinÄ—. Ä® trobÄ… neprisibeldžiu. Mane pamatÄ™s kaimynas Å¡Å«kteli, kad sodybos Å¡eimininkų pasižvalgyÄiau viralinÄ—je.
Jonas JÄ—cka ir Zita JÄ—ckienÄ— sodybos kieme prie pavÄ—sinÄ—s. Tarp jų įsispraudusi iÅ¡ kerpÄ—s sodybos Å¡eimininko padaryta beždžionÄ—lÄ—. Moteris į NociÅ«nus atitekÄ—jo 1978 metais. Yra kilusi iÅ¡ Å atiliÅ¡kio vienkiemio, netoli Rudilių. Ä®gijusi Panevėžyje virÄ—jos specialybÄ™, dirbo Å imonių mokyklos valgykloje. VÄ—liau paÅ¡te laiÅ¡kininke, Migonių paÅ¡to virÅ¡ininke, po to vÄ—l laiÅ¡kininke. Å iuo metu su vyru Å«kininkauja. „MÅ«sų Å«kis miÅ¡rus. Visgi daugiau dÄ—mesio skiriame pienininkystei. Laikome 10 karvių. Jau mintys sukasi ir apie poilsį, bet dar sÅ«nų ErnestÄ…, kuris mokosi 12 klasÄ—je, reikia ant kojų pastatyti. Vyresnysis sÅ«nus Nerijus jau savarankiÅ¡kas, vadovauja UAB „Akmenlita“. Kaip ir dauguma Lietuvos kaimų, NociÅ«nai pamažu tuÅ¡tÄ—ja. Ä® kai kurias sodybas žmonÄ—s atvažiuoja tik pavasaroti. ÄŒia nÄ—ra nei mokyklos, nei parduotuvÄ—s. NebÄ—ra anksÄiau buvusio paÅ¡to ir medicinos punkto. Reguliariai atvažiuoja automobilinÄ— parduotuvÄ—, bet mes jos nepasigendame. Jei ko reikia, nusipirkti važiuojame į KupiÅ¡kį, Å imonis. Jei papraÅ¡o, ir kaimynus pirkiniais aprÅ«piname. Buvusio NociÅ«nų tarybinio Å«kio centrinÄ— gyvenvietÄ— buvo ne Å¡iame kaime, bet Migonyse. Taigi ten pamažu telkÄ—si visos kaimo įstaigÄ—lÄ—s. VÄ—liau tarybinį Å«kį prijungÄ— prie Å imonių kolÅ«kio, o dabar visi tvarkomÄ—s savarankiÅ¡kai“, – pasakojo apie kaimo gyvenimÄ… paÅ¡nekovÄ—.
NociÅ«nieÄio Jono JÄ—ckos namÄ… puoÅ¡ia stilinga medinÄ— gatvÄ—s pavadinimo ir namo numerio lentelÄ—. Netrukus prie mÅ«sų pokalbio prisijungÄ— ir sodybos Å¡eimininkas. Papasakojo, kad Äia prieÅ¡ PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… gyveno jo senelis Petras JÄ—cka. Per tÄ… karÄ…, 1915 metais, beveik visi NociÅ«nai sudegÄ—. Namų netekusiems gyventojams buvo iÅ¡dalytos aplinkinÄ—s žemÄ—s kurtis vienkiemiuose. Tie, kurie kÄ—lÄ—si gyventi toliau nuo NociÅ«nų, gavo daugiau žemÄ—s. Taigi senelis apsigyveno netoli Migonių, bet tas vienkiemis vis tiek priklausÄ— NociÅ«nų kaimui. „Mano tÄ—vas Antanas JÄ—cka Å¡iÄ… sodybÄ… pradÄ—jo statyti apie 1958 metus. Gyventi su Å¡eima Äia įėjo 1962 metais. Mano tÄ—vų Å¡eimoje augome aÅ¡tuoni vaikai – Å¡eÅ¡i broliai ir dvi seserys. Abiejų seserų ir vieno brolio jau nebÄ—ra. Mano dvynys brolis Kazimieras gyvena Migonyse. Ä®domu, kad mÅ«sų abiejų žmonos Zitos. Brolis Jurgis įsikÅ«rÄ™s KupiÅ¡kyje, Juozas – AukÅ¡tupÄ—nuose, o Antanas Rusijoje, prie Vladimiro. Su nuomojama žeme Å¡iuo metu dirbame apie 40 hektarų. IÅ¡ jų apie 25 hektarai nuosava žemÄ—. Kaime didelių turtų nesukrausi. Pavalgyti užtenka“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovas ir paklaustas pridÅ«rÄ—, kad tÄ… akmenį, kur stÅ«kso prie sodybos, aptiko jo tÄ—vas krÅ«muose, BalelÄ—je. IÅ¡ NoriÅ«nų melioratorių samdÄ— traktorių ir taip iki namų jį parsivežė. J. JÄ—cka sakÄ— prisimenÄ…s, kaip iÅ¡ vienkiemio kraustÄ—si į NociÅ«nų gyvenvietÄ™, kaip su broliais bÅ«damas gal treÄiaklasis pasikinkÄ— arklį ir vežė visokius daiktus. BaigÄ™s mokyklÄ… įgijo traktorininko profesijÄ… ir šį darbÄ… dirbo visÄ… laikÄ…. 1971 m. su broliu dvyniu iÅ¡Ä—jo į kariuomenÄ™. Kad tarnautų viename dalinyje, tarnybos neatidÄ—liojo, nepaisant to, kad iÅ¡vykimo į jÄ… dienÄ… turÄ—jo 41 laipsnį temperatÅ«ros. J. JÄ—cka papasakojo, kad NociÅ«nuose anksÄiau vykdavo gegužinÄ—s pamaldos, mojavos. Jas vesdavo Stefanija NarbutienÄ—. Meldžiamasi bÅ«davo pas seseris MarytÄ™, AnelÄ™ ir KaziÅ«nÄ™ Nitaites, pas EmilijÄ… BoÄiulienÄ™. Taip pat per Sekmines, VelykÄ—les nociÅ«nieÄiai vieni pas kitus susirinkdavo.
Kryžius NociÅ«nų kapinaitÄ—se Lietuvos kanÄiai ir atgimimui atminti 1940–1990 metais. J. JÄ—cka pasidžiaugÄ—, kad gražiÄ… medinÄ™ gatvÄ—s pavadinimo lentelÄ™ prie jo namo brolis Juozas padarÄ—. ParodÄ— ir savo iÅ¡monÄ™ – prie kiemo pavÄ—sinÄ—s stulpo pritvirtintÄ… beždžionÄ—lÄ™ iÅ¡ kerpÄ—s. Pas Sibiro tremtinio dukrÄ… IÅ¡ svetingos JÄ—ckų sodybos pasuku į dar vienos tikros nociÅ«nietÄ—s Janinos UldukienÄ—s (GudaitÄ—s) kiemÄ….
Janina UldukienÄ— prie savo namo NociÅ«nuose. „TÄ—tį, FeliksÄ… GudÄ…, iÅ¡trÄ—mÄ— į Sibiro lagerį, įtarÄ™ bendradarbiavimu su partizanais. Mat jo bendrapavardis Teofilis Gudas buvo partizanų grupÄ—s, veikusios Å imonių girioje, vadas. TÄ—tį tardÄ—, muÅ¡Ä—, vis klausÄ—, kur banditai, kur jų bunkeris. Jis ir taip turÄ—jo negaliÄ…. Arklys jam jaunystÄ—je buvo kanopÄ… ant raktikaulio uždÄ—jÄ™s ir sulaužęs. SÄ—ti jis galÄ—jo, bet jokių sunkių darbų dirbti nepajÄ—gÄ—. Represijos ypaÄ sustiprÄ—jo po Å imonių kultÅ«ros namų salÄ—s susprogdinimo. Taigi dÄ—l tų įtarimų tÄ—tis Sibire praleido 5 metus ir 7 mÄ—nesius“, – apie savo tÄ—vÄ… pasakojo J. UldukienÄ—. Pasak jos, tuo metu iÅ¡ NociÅ«nų į SibirÄ… buvo iÅ¡tremtos daug žemÄ—s turÄ—jusios Juozo Pajarsko, Alekso Dauko, Stasio BoÄiulio, Jono Buroko Å¡eimos. IÅ¡vežta ir Baltakio Å¡eima, kurios sÅ«nus, bijodamas sovietinÄ—s armijos, buvo pasitraukÄ™s į miÅ¡kÄ…. Paklausta apie kaimo kryžius, J. UldukienÄ— sakÄ—, kad kaimo gale stovi gal Smetonos laikais statytas geležinis jaunimo kryžius, o kaimo kapinaitÄ—se medinį kryžių, statytÄ… Lietuvai atkÅ«rus nepriklausomybÄ™, nociÅ«nieÄiai atstatÄ— apie 2006 metus. Jį padarÄ—, rodos, Stukas iÅ¡ Å imonių. J. UldukienÄ— sakÄ—, kad į dabartinÄ™ sodybÄ… persikÄ—lÄ— apie 1972 ar 1973 metus. „Vienkiemiai buvo naikinami dÄ—l melioracijos. IÅ¡keldinamų sodybų gyventojai iÅ¡ valstybÄ—s gavo apie 7 tÅ«kst. rublių ir kooperacijos bÅ«du galÄ—jo pasistatyti naujus namus. Penkios Å¡eimos statÄ—si juos NociÅ«nuose, o dvi – Migonyse. Vienkiemyje buvo mano tÄ—vų, Gudų, sodyba, o Äia jau statÄ—mÄ—s kaip Uldukiai. Senojo NociÅ«nų kaimo vietoje buvo likusios kelios sodybos, retai iÅ¡sibarsÄiusios, tai Äia ir buvo tarp jų suformuoti sklypai kitiems naujakuriams. Mano vyro, Petro Uldukio, tÄ—vai į NociÅ«nus atsikÄ—lÄ— iÅ¡ netolimo AbruÄiovkos kaimo. Vyras visÄ… laikÄ… dirbo kolÅ«kio, tarybinio Å«kio vairuotoju. Jau prabÄ—go dvideÅ¡imt penkeri metai nuo jo mirties. Pamenu, kad iÅ¡ pradžių Äia buvo „Viedrupio“ kolÅ«kis, pagal upelio pavadinimÄ…. VÄ—liau jis pertvarkytas į NociÅ«nų tarybinį Å«kį, po to sujungtas su Å imonių kolÅ«kiu. AÅ¡ tarybiniame Å«kyje dirbau sÄ…skaitininke, kasininke, vÄ—liau paÅ¡to virÅ¡ininke. Å ias pareigas perÄ—miau iÅ¡ amžinatilsį Janinos KarazijienÄ—s. PaÅ¡tas buvo greta mano sodybos, žaliame mediniame namuke. PaÅ¡tÄ… iÅ¡kÄ—lus į Migonis, virÅ¡ininkÄ—s pareigas kurį laikÄ… ir ten Ä—jau, kol tÄ… darbÄ… iÅ¡ manÄ™s perÄ—mÄ— Zita JÄ—ckienÄ—. Buvo ir ambulatorija. Paskutiniais metais prieÅ¡ uždarant jÄ… dirbo felÄerÄ— Aldona VilÄ—niÅ¡kienÄ—. Žmonių mažyn, tai ir tų įstaigÄ—lių vis retyn.
NociÅ«nų pieno surinkimo punktas. Ji paminÄ—jo, kad iÅ¡ tikrųjų nociÅ«nieÄių, be jos ir J. JÄ—ckos, dar yra Povilas Burokas, o ÄŒereÅ¡kienÄ— yra BoÄiulienÄ—s anÅ«kÄ—. Taigi irgi priskirtina prie vietinių. „Per Sekmines prie kaimo tvenkinuko susirinkdavo žmonÄ—s. AtsineÅ¡davo savo vaiÅ¡ių, pasikalbÄ—davo, ir seni, ir jauni gražiai laikÄ… praleisdavo. Reikia paÄiam bÅ«ti geram ir kiti tau bus geri. LaikomÄ—s visi tų taisyklių ir draugiÅ¡kai gyvename“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. Ji džiaugÄ—si, kad jÄ… supa geri kaimynai, kad gyvenimas jų kaime teka ramia vaga, kad sÅ«naus padedama turi sutvarkytÄ… buitį. Å iuo metu Å«kį iÅ¡ J. UldukienÄ—s yra perÄ—mÄ™s sÅ«nus Darius. Užsiima augalininkyste. Ji jau atsisakiusi Å«kininkavimo. Dukra Violeta gyvena Panevėžyje, dirba bendrosios praktikos slaugytoja. Moteris turi ir keturis anÅ«kus – DovilÄ™, KostÄ…, IgnÄ… ir GabrielÄ™.
NociÅ«nų kapinaitÄ—s. AutorÄ—s nuotraukos „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad kaimas susiformavo Valakų reformos metu, vadinosi ŽodeviÄiais ar ŽodžiÅ«nais ir priklausÄ— Pienionių seniÅ«nijos PelyÅ¡ių vaitijai. PirmÄ… kartÄ… kaimas paminÄ—tas 1559 metais. BÅ«damas prie strateginio Vilniaus–Rygos kelio kaimas labai nukentÄ—jo 1655–1660 karo su Å vedija metu. 1765 metais kaime buvo bajoro Mykolo Vitkovskio ir valstieÄių Juozo ValelÄ—s, JokÅ«bo Plikio, Jurgio Gudo, Kazimiero Giludo, Jurgio Nitos, Kazimiero Nitos dÅ«mai (Å«kiai). 1820 metais kaimas turÄ—jo 14 dÅ«mų (Å«kių), 97 gyventojus. 1903 metais Äia buvo 178 gyventojai. 1920 metais matininkas V. Gedgaudas kaimÄ… iÅ¡skirstÄ— į vienkiemius. 378 hektarai žemÄ—s buvo iÅ¡dalyti 19 Å«kių. 1923 metais NociÅ«nuose buvo 39 Å«kiai ir 184 gyventojai. Stambiausi Å«kininkai buvo Rapolas NitÄ—, Adomas Galvydis, Juozas Pajarskas. Kaime veikÄ— pieno perdirbimo bendrovÄ—, kuri įsirengÄ— pieno priÄ—mimo punktÄ… (jį 1937 metais nupirko VieÅ¡intų pieno perdirbimo bendrovÄ—). Tada buvo įsteigtas grÅ«dų valymo punktas. Aktyviai veikÄ— pavasarininkų kuopelÄ—, vadovaujama P. Å aulinsko, moterys bÅ«rÄ—si į tris rožanÄių pulkus. Jaunimo gegužinÄ—s rengtos Trako aikÅ¡tÄ—je. J. Pajarsko seklyÄioje veikÄ— jaunimo biblioteka-skaitykla, buvo paÅ¡to punktas. Gegužę J. Pajarsko klÄ—tyje prie altorÄ—lio vykdavo gegužinÄ—s pamaldos. 1930 metais sutvarkyta kapinių tvora, vartai. 1941 metų birželio 25 d. bolÅ¡evikai Panevėžyje suÅ¡audÄ— nociÅ«nietį moksleivį Jurgį PajarskÄ…. VokieÄiai 1941 m. suÅ¡audÄ— JonÄ… MÄ—lynį ir AlbinÄ… GurnikÄ…, mobilizuoti į sovietinÄ™ armijÄ… negrįžo Pranas JÄ—cka, Petras Narbutas. 1942 m. NociÅ«nuose gyveno 184 gyventojai. Pokario metais jaunimas aktyviai įsitraukÄ— į rezistencinÄ™ kovÄ…. IÅ¡ NociÅ«nų kilÄ™ Å¡ie partizanai: Aleksas Daukas-OnytÄ— (1925–1945), Antanas Burokas-Mokytojas (1921–1952), Vladas Lapienis, Bronius Stukas (1924–1947), Vladas Stukas (1926–1945), Antanas BoÄiulis, Povilas BoÄiulis, Petras BoÄiulis-VirÅ¡ila, Teofilis Gudas-Eskimas, Juozas Gudas, Juozas Baltakys, Antanas Vilnonis (1914–?), Povilas Vilnonis (1910–1949). Lageriuose kalinti Albinas Tubius, Juozas Narbutas, Aloyzas KulpaviÄius, Feliksas Gudas, Jonas Vilnonis, Bronius BoÄiulis, Petras Pajarskas. 1948 m. A. Starkaus-MontÄ—s partizanai prie NociÅ«nų apÅ¡audÄ— sovietų baudÄ—jų sunkvežimį ir nukovÄ— visus juo važiavusius žmones. 1947–1948 metais į SibirÄ… buvo iÅ¡tremtos Stasio BoÄiulio, Alekso Dauko, Stukų, Juozo Baltakio, Jono Buroko, Juozo Pajarsko Å¡eimos. 1949 m. NociÅ«nuose įkurtas „Rytojaus“ kolÅ«kis, 1950–1964 m. kaimas priklausÄ— „Viedrupio“ kolÅ«kiui. 1964–1980 m. – Äia buvo tarybinis Å«kis, 1980–1992 m. – Å imonių kolÅ«kis. 1959 metais NociÅ«nuose buvo Stasio Stuko, Felikso Å emetos, Antano KavoliÅ«no, Jono Masio, EmilÄ—s VilnonienÄ—s, Juozo Vilnonio, Juozo BoÄiulio, Aloyzo Buroko, Jono TunkeviÄiaus, Prano Gudo, Vlado Zulono, Kazimiero Zulono, Antano JÄ—ckos, DanutÄ—s JÄ—ckaitÄ—s, Juozo VaitiekÅ«no, Povilo JÄ—ckos, MarÄ—s GudienÄ—s, Alfonso Gudo, Petro Dauko, Gasparo Dauko, Povilo Gilvydžio, Stasio Čėno, Aloyzo Plukto, Kazio Balio, Kalistrato Parfionovo, Antano Dalindos, JulÄ—s TubienÄ—s, Stasio BoÄiulio, Aloyzo KulpaviÄiaus, Onos JankauskienÄ—s, Juozo Narbuto, AnelÄ—s LapienytÄ—s, Kosto Stanio, Povilo Lapienio, Marijonos NitaitÄ—s, MarcelÄ—s BolnienÄ—s, AnelÄ—s VilnonytÄ—s, Jurgio BoÄiulio, GenÄ—s BaltakytÄ—s, JulÄ—s VizbaraitÄ—s namų Å«kiai. IÅ¡ viso gyveno 138 žmonÄ—s. Vietovardžiai ir garsÅ«s žmonÄ—s NociÅ«nų kaimo apylinkÄ—se užraÅ¡yti tokie vietovardžiai: IlgÄ— (karÄemos vieta), MeÅ¡kytÄ—s (pievos), MaÅ¡kavarÄiai, KumÅ¡os kalnelis, UbagiÅ¡kÄ—s (kalneliai), UžustupÄ—, Å ermukÅ¡nynÄ—, Apskritieji krÅ«meliai, prie VopnyÄios, Paliebalys, Markos, Dagio krÅ«mas, BalÄiÅ«niÅ¡kÄ—s, SkersinÄ—s, VilkpievÄ— (rėžiai). IÅ¡ NociÅ«nų kilusi vienuolÄ—, biomedicinos mokslų daktarÄ— Albina PajarskaitÄ—, mokytojas Algirdas BoÄiulis, Australijos lietuvių veikÄ—jas Jonas BoÄiulis. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 752 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
