2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
LIGA ATAINA, AR NORI, AR NENORI
AgnÄ—s PenkauskaitÄ—s nuotrauka Abiem mum nÄ—rvai sugÄ—dį, žiaurus gyvÄ—nimas. Žmogus Å¡itais ÄÄ—sais dienų noktį unt nÄ—rvų stovi, dažnai nÄ—rvai užvarda. GraiÄiausiai ir suvada narvos žmogų. Negi visi kÄ—tų nÄ—rvų. Durnų nÄ—rvų (jautri) asu ir oÅ¡enai par visa. Ramatas toks nÄ—rvinis tunkiai pojema. Va, ir Å¡indÄ—n tokio sopÄ—jimo kojos, gol ir vÄ—l kai kas nÄ—rviÅ¡kai, iÅ¡ klubo sopa aina ir Äia par visų lig pot gurnÄ—lių. KÄ— sujema narvos, iÅ¡ vietos nepainu. Supuvį tos mono narvos, buvau mokytoju, vaikai labai iÅ¡Ä—da golvų, jÄ— gi ti klykia, DÄ—vuliau mono, nÄ—rvus pagadino. KÄ— susnarvuoju, viduriai palieka negeri, krÅ«tinį prodada rėžytÄ—n. Nebagaliu nieko ir volgytÄ—n. Prasko pieno kad iÅ¡geriu, viduriai visi toj ažkaista, užsidaga, gol puola kokia zapalÄ—nija. Ar gumbas viduriuos įsimata. Seniau ir vadindavo gumbas, o ne skrandys, sakydavo – gumbas votį jodinÄ—ja, sopa labai. JÄ—gu Å¡itÄ—p dažnai sujimtų, gali grait ir pas Abraomų nuvažiuot (mirtÄ—n). Dabar arba Å¡irdžiu nugriÅ«va, arba vėžys. Seniau nežinodavo, kas ti da vėžys. Ir pagyvindavo suvirÅ¡ Å¡imto matų, nÄ— tų vėžių bÅ«davo, nÄ— nieko. Ogi seniau žmonas buvo nenarvuoti, daug ilgiau ir gyvano. Dabar baveik kasdÄ—n iÅ¡girsti, kad vos ne kožnas nelabai prÄ— sveikotos. Tai vÄ—nom piktasai vėžys po visų kÅ«nų pasklidįs, yr toks ir ba sopulio vėžys. Daktarai soko, kad kÄ— vėžys, tai lėžuvis skyla. Kundrotų Å¡aknis dabar visi baisiai pripažįsta, jau jÄ— rokuojas no vėžio labai gerai. KÄ—p vÄ—dryno žėdeliukas panaÅ¡us kundroto (miÅ¡kinas sidabrožolas). Kai kas auksažiedam, kai kas degsniu vadina. VÄ—drynus gol žinot, tokÄ— geltoni, jų Å¡oknį iÅ¡rauk, tai kÄ—p tik kaulas kÄ—Äiausias. OÅ¡en tai visadu žolalių visokių, Å¡aknÄ—lių turiu. KÄ—kvienų vosarų bobutyta mani po pievas vedžiojos, visas žolalas aproda. Ažu troko yraj didelis plÄ—cius valerijono, tai prisikasu, prisdžiovinu, užsipiliu arielku. Kata ir to kad ažuodžia valerijonus, tai prodada voliotis do neažgriaužus. Trejonkų apsipiliu – visokių žolalių degtini užpili, pastovia, pritraukia, tai jau soko – trÄ—jos devynerios. Tai ir gÄ—rioju visų dienų žolalas. Nuveik vaistinan, pusį taÅ¡Ä—s atsineÅ¡i ropÄ—lių. O brungumas tų vaistų! DÄ—l miego, no nÄ—rvų, kad kraujas bÅ«t ramÄ—snis bant tris bankelas vaistų doktaras buvo iÅ¡rošįs. Bant po žiupsnį tų tablÄ—Äių unt karto gÄ—riau. Ale mon nebamoÄija jokÄ— vaistai, gol neatitiko. Buvau prispirkus vaistų, kų primislijau, tų rijau. Siunta mono mokina ti ir vaistus užrubežinius, tai bant kiek nukrata spaudimų. Dabar mat kad kraujo spaudimas, tai kraujo nebanulaidžia, muÅ¡a vaistais. Ale tadu turÄ—k laiko, sÄ—dÄ—k ir gÄ—riok ropalas. Nebakokia jÄ—ga, jÄ—gu vÄ—n ropalam gyveni. MeÄiau tos vaistus, ba vaistų dabar gyvenu, kad mirs, tai mirs ir ba tų liekarstvų. DraugÄ—la mon vis potaria, nors tų Å¡irdinių laÅ¡Ä—lių iÅ¡gÄ—rk, soko, ba vaistų ilgas potalas, blogai. ProÅ¡o pajieÅ¡kotÄ—n ir jai tų mono gerųjų vaistÄ—lių, kad kraujas užkaistų, girdÄ—jus, kad sargunt kraujas minkÄ—ja. Po noparskiukų abidvi iÅ¡gÄ—riojam buteliukų žolalių, ažpiltų arielku. Su valerijonu, su Å¡altomatam. Å itÄ— vaistÄ—liai mumi ir laiko.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. |
|
Jūs esate 9 085 293 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |