Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

LIKIMO VINGIAI NEžINOMI

Nida Å ULCIENÄ–

2008−01−26

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Liaudies išmintis sako, kad žmogus per savo gyvenimą privalo pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti vaiką. Ne kiekvienas turime savus namus, pasodiname medį, užauginame garbingus, gerus ir dorus vaikus. Šiuos tris priesakus su kaupu išpildė Viliaus ir Danutės Bagdonų šeima – jie ne tik užaugino savo dvi atžalas, bet į šeimą priėmė ir tris tikrųjų tėvų meilės nepatyrusias mergaites.

Pati brangiausia gimtadienio dovana

Taip jau atsitiko, kad prieš beveik šešerius metus Danutei, kaip darbo biržoje registruotai bedarbei, pagal viešųjų darbų programą teko padirbėti Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose. Ten reikėjo padėti auklėtojoms prižiūrėti vaikus – nuprausti, pavalgydinti. „Nuo pat pradžių mano su šiais vaikais susitikimas ir bendravimas buvo labai pranašiškas – į globos namus jas atvežė tą pačią dieną, kai aš pradėjau ten dirbti. Kartą, vyriausiąją iš visų trijų sesučių, savaitgaliui į svečius pasikvietė globos namų darbuotojas, išeidama pro duris ji man šuktelėjo: „Pasiimk mano sesę – dovanoju!“ Ir dabar dar prisimenam šiuos pranašiškus žodžius.
Jau pirmą kartą pamačiusi šias tris sesutes, supratau, kad mūsų bendravimas tikrai nesibaigs globos namuose – norėjosi šiems vaikams padėti. Į mūsų namus jos atvyko man labai įsimintinu metu – mano gimimo dieną. Pamenu, sulaukiau skambučio, kad sutvarkyti visi dokumentai, ir mergaites galime pasiimti iš vaikų namų, – dalijosi prisiminimais moteris“.

Naujo gyvenimo pradžia

Su šių vaikų atėjimu į šeimą atėjo ne tik vaikiškas džiaugsmas, bet ir rūpestis. D. Bagdonienė pasakojo, kad šiai jos minčiai pasiimti vaikus į šeimą pritarė visi. „Marti vis kartodavo, kad bus smagu abiem lauke vežioti mažus kūdikėlius, nes tada mažiausiai mergaitei buvo 7 mėnesiai“, – sakė pašnekovė. – Pradžia buvo sunki ne tik mums, bet ir vaikams – reikėjo nuolatos priminti, kad praustis reikia kiekvieną rytą, o sutepti rūbai yra neišmetami į šiukšlyną, bet išskalbiami. Tik dabar jau mergaitės pradėjo žaisti su lėlėmis – seniau geriausias žaislas buvo tušti plastikiniai buteliai. Smagu, kad po truputį į vaikų širdis sugrįžta vaikystė“.
Jau dabar mergaitėms globėjai po truputį krauna kraitį – vyresnioji visiems rodo supakuotą svetainės baldų komplektą, kuris tikrai labai pravers savarankiško gyvenimo pradžiai. Ne taip paprasta išsiversti iš gaunamų vaiko globos pinigų, tačiau kai vaikai šeimoje mylimi – pinigai neskaičiuojami.

Ilgisi tėvų

Kai mergaitės iš namų atvyko į vaikų globos namus, mažiausiai tada buvo 7 mėnesiai, o kitoms sesutėms 2,5 ir 6-eri metai. Vyresnioji prisimena, kad, važiuojant į vaikų namus, mažiausioji sesutė labai verkė, o ji kartu su kita sesute valgė ilgą saldainį, kurį joms davė vairuotojas, kad ne taip liūdna būtų. Po 3 mėnesių gyvenimo globos namuose nusišypsojo laimė gyventi tikroje šeimoje. „Prisimenu, kaip visi sėdome į mašiną ir važiavome į parduotuvę pirkti saldumynų, o atvažiavus į namus atmintyje įstrigo virtuvėje pamatytas stalas“, – dalijosi prisiminimais vyriausioji mergaitė. Apie gyvenimą namuose vaikai mažai ką prisimena, tačiau dar kartais sapnuose juos aplanko keisti, juodais drabužiais vilkintys žmonės. Pasak D. Bagdonienės, su savo tikra mama daugiausia bendrauja vyriausioji mergaitė – jos dažnai susirašinėja žinutėmis. Gaila, kad pati mama nesidomi, kaip sekasi kitoms jos mergaitėms. „Kartais vakarais, susėdę prie arbatos puodelio, su mergaitėmis pasikalbame kaip jos gyvens užaugusios – jų didžiausia svajonė turėti savo namą ir kad niekada netrūktų maisto“, – pasakojo D. Bagdonienė.

Apie praeitį primena kiti

Gaila, kad vaikų praeitį primena ne tik košmariški sapnai, bet ir kai kurių netoliese gyvenančių vaikų elgesys. Tikriausiai kai kuriose šeimose daug kalbama apie šias globojamas mergaites. Nežinia, kodėl pavydas ir pyktis kartais tų, atėjusių vaikų, lūpomis kalba – nesuvokiama, kaip gali suaugę žmonės savo atžalas mokyti negražiai elgtis su globojamais vaikais, kartais net sumokėdami savo vaikams už atneštą pikantišką naujieną iš globotinių namų. Kol kas globojamos mergaitės gerai nesupranta kai kurių įžeidžiančių žodžių prasmės, tačiau labai nesinorėtų, kad jų širdelėse atsirastų pyktis ir neapykanta aplinkiniams.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 063

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]